Pirmoji Komunija Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

,,Pirmą kartą, pirmą kartą

Mane Jėzus aplankys.

Ką galėsiu jam ištarti,

Kai pažvelgsiu į akis.’“

Šie  gražūs ir prasmingi giesmės žodžiai, kurie skambėjo  gegužės 12 ir 19 dienomis Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Septyniasdešimt du vaikai ir du suaugę pirmą kartą susitiko su Jėzumi Šv. Komunijoje.

Šv. Mišias aukojo Širvintų bažnyčios klebonas Leonas Klimas. Jis paragino tėvelius ir toliau rūpintis savo vaikų dvasinio gyvenimo augimu, kad Pirmoji Komunija neliktų tik gražus šventės prisiminimas, kad vaikų kelionė tikėjimo keliu nenutrūktų.

Šventinę dvasią Šv. Mišiose skleidė Širvintų bažnyčios vaikų chorelis ,,Mykoliukai“, kuriam vadovauja vargonininkas Dailius Kavalevskis.

Vaikus Atgailos ir Eucharistijos sakramentams paruošė katechetės Nomeda Drazdienė ir Renata Blusevičienė.

Comments Off on Pirmoji Komunija Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje

,,Mykoliukai‘‘ ruošiasi mamos dienai

Gegužės 4 d., šeštadienį, ,,Mykoliukų‘‘ choro repeticija vyko kitaip nei įprastai.

Artėja mamos diena. Mokytoja Renata pasiūlė ,,Mykoliukams‘‘ kurti atvirukus mamytėms, močiutėms.

Kūrybiški ,,Mykoliukai‘‘, o ir dirbti visiems kartu buvo smagu. Pasidžiaugę gražiais atvirukais išbėgom į kiemą pažaisti. ,,Kvadratas‘‘, ,,Bulvė‘‘ – smagumėlis pajudėti.

Praleistas laikas kartu neprailgo. Mamos dienai pasiruošta puikiai!

Comments Off on ,,Mykoliukai‘‘ ruošiasi mamos dienai

,,Mykoliukai“ Šv. Jurgio atlaiduose

Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vaikų chorelis ,,Mykoliukai‘‘ buvo pakviesti giedoti Šv. Jurgio atlaiduose Žaslių bažnyčioje.

Prieš Sumos  Šv. Mišias  chorelio vadovas vargonininkas Dailius Kavalevskis surengė vargonų muzikos koncertą. Šventiškai nusiteikę Mykoliukai giedojo  Šv. Mišių metu.

Nuoširdžiai dėkojame už pakvietimą, bendradarbiavimą ir dėmesį ,,Mykoliukams‘‘ Žaslių parapijos klebonui A. Ananiui, bažnyčios vargonininkei Astai Šimonienei, Paparčių bažnyčios vargonininkui Viktorui Zujui.

Po atlaidų pasivaišinę šeimininkų skanėstais vykome namo, o kadangi ši diena šventiška, tai ,,Mykoliukai‘‘ nutarė dar ir papramogauti.

Visais ,,Mykoliukų‘‘ kelionės ūkiškais reikalais rūpinosi chorelio vadovas Dailius Kavalevskis ir dorinio ugdymo mokytoja Renatai Blusevičienė.

Ačiū tėveliams, kurie savo transportu vežė ,,Mykoliukus‘‘.

Visas šventines ir pramogų akimirkas galima pamatyti nuotraukose, kurios iškalbingesnės už žodžius.

Comments Off on ,,Mykoliukai“ Šv. Jurgio atlaiduose

KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė! Aleliuja!

Šie žodžiai giliausiai išreiškia mūsų džiaugsmą Prisikėlusiu Jėzumi, kylantį iš meilės Jam. Išreiškia mūsų giliausią meilę Jėzui, tiesiog mūsų įsimylėjimą į Jėzų. Šią meilės patirtį mes prisimename, ją švenčiame, liudijame ir skelbiame kasmet Velykų švente. Ir to mums maža! Tą patį išgyvename kiekvieną sekmadienį, nes sekmadienį švenčiame susitikimą su Prisikėlusiu Jėzumi. Šis meilės ir prisirišimo džiaugsmas išreiškiamas švenčiant Šventąsias Mišias, sakramentus. Į Dievo meilės gelmę ir Jėzaus Prisikėlimo slėpinį mus veda Dievo žodis, Šventasis Raštas. Mūsų meilę Jėzui ir Prisikėlimo džiaugsmą išreiškia krikščioniška malda, kryžiaus ženklas, kiekvienas artimo meilės darbas. Meile Prisikėlusiajam įprasminama visa mūsų egzistencija, gyvenimo prasmė ir tikslas. Galime tvirtai sakyti, jog visas krikščionio gyvenimas yra tiesiog panardintas Jėzaus Prisikėlime. Meile Jėzui pripildytas tikėjimas, tikėjimas Prisikėlusiuoju, galiausiai mus veda į Amžinąjį Prisikėlimą, gyvenimą Dieve.

Evangelijos pasakojimas apie Jėzaus Prisikėlimą yra labai gilus. Atsiremdamas į žmogišką supratimą ir patirtį, jis veda mus į Dievo apsireiškimo gelmę ir padaro mus Jėzaus Prisikėlimo dalyviais. Trys šiandien minimi Jėzų mylintys mokiniai kviečia mus drauge su jais išgyventi nepaprastą, naujais žmonėmis padarantį susitikimą su Prisikėlusiu Jėzumi. Ar tai įmanoma mums? Ar mes galime patirti tai, ką patyrė Jėzaus mokiniai? Ne tik galima ir ne tik įmanoma. Tai būtina, nes norime būti tikri Jėzaus mokiniai, jo Prisikėlimo liudytojai, tikri krikščionys. Norime prisikelti su Jėzumi amžinam gyvenimui Dieve. Privalome patirti Jėzaus Prisikėlimą ir tai yra įmanoma! Antraip būtume tik gandus girdėję apie Jėzų. Tik kažkokius religingus pasakojimus, kurių neįmanoma nei apčiuopti, nei patikrinti. Jėzaus mokinių patirtis yra labai svarbi ir reikalinga. Ką turime daryti?

Pirmiausia turime leistis į Evangelijos kelionę, į pirmųjų Jėzaus mokinių patirtis Galilėjoje. Turime įdėmiai klausytis Jėzaus žodžių, juos gerai girdėti ir svarstyti savo širdyje. Tai ką supratome, – dalintis su kitais; girdėti, – ką kiti išgirdo ir suprato. Ypač kalno palaiminimai mums atvers viso Jėzaus mokymo, Jo palyginimų, Jo žodžių gelmę: sukurti mumyse naują žmogų pagal Dievo atvaizdą, būsimo Prisikėlimo dalyvį.

Turime matyti Jėzaus elgesį ir Jo darbus. Lavinti gebėjimą ne tik matyti išorę, bet žvelgti giliau ir regėti bei suprasti tai, ką atveria ir leidžia vidumi pamatyti tikėjimas. Atsiremiant į mūsų racionalų protą (antraip būtų tik religiniai prietarai), Jėzaus žodžiai ir veiksmai mums atvers kaip viską mato Dievas, kokią tikrąją vertę viskas turi, kokia tikroji visa ko prasmė. Leis pažinti tiesą ir tiesa padarys mus laisvus.

Taip pat Jėzus mus kvies su Juo pasitraukti į nuošalią vietą maldai, į labai svarbų susitikimą su Dangiškuoju Tėvu. Šių susitikimų metu Jėzus giliausiai suvokė savo misijos svarbą ir piktojo galybę, patyrė artimiausią vienybę su Tėvu, besąlygiškai pamilo mus, tamsybių galybės pavergtus žmones. Šios giliausios patirtys Jėzų lydėjo iki agonijos Alyvų sode ir mirties ant kryžiaus.

Šitų susitikimų metu mes tikra žodžio prasme praregime, naujai išvystame Jėzų. Tai ne tik žmonėse visokias negalias gydantis gerasis Mokytojas. Tai Tėvo mylimasis Sūnus! Sūnus, kuriuo labai gėrisi Dangiškasis Tėvas! Čia mes išgyvename begalinę Dievo meilę mums. Žmogaus žodžiu nenusakomą. Čia gimsta tikroji mūsų meilė Dievui. Čia naujai pamatome ir suprantame save, savo gyvenimą, jo prasmę ir vertę. Pajuntame taip pat, kaip esame klampinami gyventi be Dievo, be amžinojo gyvenimo vilties! Pajuntame tiesiog pragaro alsavimą neapykanta ir beprasmybe. Norime šauktis pagalbos, bejėgiškai bandome vaduotis iš šitos tamsos ir nevilties būsenos. Ir suprantame viena, kad vienintelė mūsų viltis yra mus begaliniai mylintis Jėzus.

Galiausiai, Jėzus mus pakvies keliauti su Juo į Jeruzalę. Petras, žinodamas, kokiu tikslu Jėzus ten keliauja, bandys atkalbėti. Bet Jėzus ten eis. Ir mes turime ten eiti. Nes tik ten Jėzus mirs ir prisikels. Todėl tik ten Jėzų galime sutikti. Siekdamas mus sustiprinti būsimos kančios akivaizdoje, Jėzus dar padovanos spindinčio atsimainymo ant kalno patirtį. Tarsi sakydamas, – pasitikėkite manimi, aš nugalėsiu, aš tam esu pasiruošęs, su manimi yra Dangiškasis Tėvas. Žvelgdami į kryžių tikėkite, kad tai ne pralaimėjimo, o pergalės ir išgelbėjimo ženklas!

Pakvies ir Paskutinei vakarienei. Nuplaus mums kojas. Pasiliks tokiu paprastu ir Nepaprastu, kaip Duona ir Vynas. Būsime liudininkais mokinių išdavystės nuodėmės, karštos meilės ir žmogiško silpnumo. Jėzų melagingai apkaltins ir pasmerks, prikals prie kryžiaus ir išsityčios. Nebus šalia mokinių. Tik Mylimasis mokinys ir Mylinčios moterys… Čia būtų Jėzaus misijos pabaiga. Ir deja, taip būna tuomet, kai tamsybių kunigaikštis dykumos gundymais įtikina netikėti Dievo meile. Neapkęsdamas žmogaus ir pavydėdamas amžinosios laimės, žino, kad tik atsivėrimas Dievo meilei žmogų perkeičia ir leidžia įeiti į amžiną Dievo Meilės pasaulį. Jo neįmanoma išmatuoti jokia žmogaus empyrika. Tai viršija bet kokį supratimą ir įsivaizdavimą. Ar galite, brangieji, įsivaizduoti laimingą žmogų be meilės? Kokia empyrika gali išmatuoti meilę? Tai ką kalbėti apie Dievą ir Jo Meilę mums!?

Kaip po Jėzaus kryžiumi išgali stovėti tik Jį Mylintys mokiniai, taip ir Prisikėlusįjį regėti gali tik Jį Mylintys! Todėl prie Jėzaus kapo bėgo tik Jį mylintys!

Pirmiausia, Marija Magdalietė! Labai anksti, dar neišaušus ji atskuba ir pamato akmenį nuverstą nuo kapo angos. Bėga pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir praneša jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo ir mes nežinome kur jį padėjo!“, „Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato numestas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis numestą, bet suvyniotą atskirai. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.“ (Jn 20,1–9).

Jėzaus Prisikėlimas yra Dieviškos tikrovės ir kartu istorijoje esantis įvykis. Jis patiriamas meile atsiveriant Dievo meilei. Tai kartu giliausia, labai asmeninė meilės su Dievu patirtis. Tai meilė Jėzui, be kurio neįmanoma gyventi, be kurio gyvenimas neturi prasmės. Su dėkingumu ir meile Jėzui, su giliu vidiniu džiaugsmu švęsdami Jo Prisikėlimą, sau giliai į atmintį įsirašykime šiuos apaštalo Paliaus žodžius: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau jame. <…>Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių“ (Fil 5, 8–11).

Visiems, brangieji, gilaus susitikimo su Prisikėlusiu Jėzumi džiaugsmo! Amen.

Vyskupas † Jonas IVANAUSKAS (Kaišiadorys)

Comments Off on KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA

Velykos pas senelius

Antrą Šv. Velykų dieną Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vaikų choras „Mykoliukai“ su vadovu Dailiumi Kavalevskiu ir dorinio ugdymo mokytoja Renata Blusevičiene aplankė Širvintų parapijos senelių globos namų gyventojus ir padovanojo jiems Velykinį koncertą. Koncertą vedė mokytoja Renata. Skambėjo giesmės, lietuvių liaudies dainos, kartu su seneliais šokome ratelius, minėme minkles, o svečias armonikierius Viktoras Zujus kartu su Dailiumi linksmino skambiais polkos akordais.  

Comments Off on Velykos pas senelius

Seminarų programa „Krikščioniško tikėjimo ir sielovados pagrindai“ II studijų ciklas norintiems

Katalikų teologijos fakultetas kartu su Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija bei Šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ parengė keturių metų trukmės neformalaus švietimo programą „Krikščioniškojo tikėjimo ir sielovados pagrindai. Programos paskirtis – sielovadoje besidarbuojančių savanorių ir aktyviųjų parapijų narių teologinis ir pastoracinis pasirengimas misijai Bažnyčioje.

Šios vasaros studijų ciklas, kurį sudaro keturi seminarai,  prasideda gegužės 3–4 d. 16 val. seminaru “ Gyvybės pradžios etika“ Guronių rekolekcijos namuose.

Registracija internetu

Išsamesnės informacijos ir dėl kainos teirautis telefonu 8 615 96 804

Comments Off on Seminarų programa „Krikščioniško tikėjimo ir sielovados pagrindai“ II studijų ciklas norintiems

GAVĖNIOS KALENDORIUS KIEKVIENAI DIENAI

Comments Off on GAVĖNIOS KALENDORIUS KIEKVIENAI DIENAI

Kryžiaus kelias Širvintų bažnyčioje

Kryžiaus kelio malda bus:

  • Penktadieniais, prieš Šv. Mišias (apie 17.20 val.).
  • Sekmadieniais, po sumos Šv. Mišių (apie 13.15 val.).

Kartais gavėnia būdavo perdėm suvokiama kaip susilaikymo nuo maisto laikas. Tačiau XX a. Bažnyčia, nors ir primygtinai pabrėždama didžiulę pamaldumo ir atgailos praktikos svarbą, gerokai sušvelnino pasninko taisykles. Atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas graso įtraukti į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gera. Žinoma, reikia laikytis keleto privalomų Bažnyčios nurodymų dėl maisto: pasninkauti (susilaikyti nuo pieno ir mėsos produktų) Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį, penktadieniais susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių taisyklė draudžia valgyti žinduolių bei paukščių mėsą ir tai, kas tiesiogiai susiję su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Pasninkaujant leidžiama per dieną sočiai pavalgyti tik kartą, kitus du kartus (pvz., rytą ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Geriant vandenį, pieną, vaisių sultis, pasninkas nepažeidžiamas.

Galbūt kai kas čia jaus stipresnį įkvėpimą. Pavyzdžiui, pagal naujausius Lietuvos vyskupų patarimus galima susilaikyti nuo prabangaus maisto arba atsisakyti nesaikingo pomėgio ar net priklausomybę sukeliančių produktų: saldumynų, kavos, alkoholinių gėrimų, tabako ir pan.

Tačiau apskritai gavėnia yra išskirtinis laikas, kuriuo kiekvienas, pasak šv. Teresės Avilietės, gali „išravėti savo daržą”. Kas uoliai to imsis, tas veikiai ras savo padėčiai tinkamų atgailos ir pamaldumo būdų. Štai keletas jų: tvardyti savo regą ir klausą, susilaikant nuo televizoriaus žiūrėjimo; laikytis išorinės bei vidinės tylos ir rasti daugiau laiko dvasiniams skaitiniams, maldai bei adoracijai vienumoje; šiokiadieniais dalyvauti Mišiose; lankyti ligonius ligoninėse ar senelių namuose; priimti svetimšalius; dalytis su labiausiai stokojančiais… Tokia yra šiuolaikinė ir labai veiksminga gavėnios praktika.

Viena sudedamųjų gavėnios atsivertimo dalių yra susitaikinimas su Dievu ir artimu. Šis susitaikinimas reiškiasi ir vyksta per Sutaikinimo sakramentą. Bažnyčia primygtinai reikalauja, kad kiekvienas jį priimtų prieš Velykas. Tam būtinas asmeninis dialogas su kunigu. Nuodėmių išpažinimui rengiamasi šiuolaikiniam pasauliui pritaikytu sąžinės patikrinimu. Susitaikinimas su Dievu įmanomas tik trokštant ir stengiantis susitaikinti su artimu. Maldoje „Tėve mūsų” iš tiesų tariame: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams”, o Evangelijoje pagal Matą Viešpats pabrėžia: „Jei jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų” (Mt 6, 11–15)

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Comments Off on Kryžiaus kelias Širvintų bažnyčioje

Prezidentūroje apdovanoti Širvintų parapijos globos namai

„Tiesiog švenčiame ilgai… besiruošdami… besipuošdami… būdami čia ir dabar! Mūsų globos nameliuose visos šventės švenčiamos iš širdies! Štai tie gražieji papuošimai, kurie buvo sudėtingi ir nesuprantami mūsų gyventojams, kai gamino, kuriais puošėmės Lietuvos gimtadieniui! Juos gaminti sugalvojau aš… ir kaip gera širdy, kad esame įvertinti už tai, ką darome nuoširdžiai ir be blizgučių. Užsukit pažiūrėt! Gyventojai mielai parodys, papasakos.

Gyvenome pirmame Nepriklausomos Lietuvos šimtmetyje! Pradedame gyventi antrame! Su gimtadieniu, Lietuva!“ – džiaugėsi Širvintų parapijos globos namų užimtumo specialistė Agnė Grybauskienė. Ir kaip nesidžiaugti, kai tai pastebėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Krykštaujame ir dar negalime patikėti, kad gavome iš pačios Prezidentės vėliavą, vieną iš šešiolikos,“ – vis dar gyvendama vasario 27 d. nuotaikomis iš prezidentūroje vykusio renginio, pasakojo globos namų darbuotoja.

Visa ko pradžia – senatvė

Viskas prasidėjo nuo to, kad Širvintų parapijos globos namų gyventojai yra vyresnio ir senyvo amžiaus. Jų sveikata ir pasaulio suvokimas juos dažnai nuvilia. Atmintis gyventojams dažnai iškrečia nejuokingus pokštus. Širvintų parapijos globos namų užimtumo specialistė Agnė Grybauskienė papasakojo, kaip senjorai prisidėjo prie jaukios šventinės aplinkos ir nuotaikos kūrimo.

„Artėjant Vasario 16-ajai, pradėjome lankstyti, karpyti popieriaus skiautes… dirbome kelias savaites… jau pripratę prie darbo (karpymo, lankstymo, klijavimo), prabudo smalsumas ir pradėjo domėtis ką veikiame. Paaiškinus, kad puošimės Lietuvos gimimo dienos proga įmantriais papuošimais, akyse kažkas žybtelėjo, – jautriai pradėjo pasakoti A. Grybauskienė. – Galiausiai gyventojai labai džiaugėsi išvydę suraitytus popieriaus lapus, pakabintus terasoje, kambariuose. Stebino juos ir tai, kad jiems sekasi sukurti nesuprantamai gaminamus įdomius papuošimus. Vieni karpė, nes rankos ir akys susitarė tą padaryti. Kiti – tik lankstė, nes rankos ir akys nesusitarė… Treti sugebėjo net siūlą įverti. Ketvirti stebėjo, ar teisingai kaimynas klijuoja, nes rankos po priepuolio „išėjo atostogų“. Buvo tokių, kurie tik džiaugėsi kabinamu grožiu. Mūsų namelių šventimas šiek tiek skiriasi nuo tų, kuriuos rodo per televiziją ar dalinasi kaip populiaria žinute socialiniuose tinkluose. Mūsų šventimas – didžiavimasis savo, kambario draugo, kaimyno sugebėjimais kurti, pastebėti, kas yra aplink, atsiminti svarbiausius savo gyvenimo dalykus. Mūsų gyventojams Vasario 16-oji ir Lietuvos Nepriklausomybė yra daug labiau artimesnė, jautresnė, labiau išgyventa… Kartais sveikindami šia proga mes net neįvertinam, kiek žmogus gali Lietuvos nešiotis širdyje, nors atmintis nuolat krečia pokštus, neatsimena ar valgęs, ar kiek jam metų… Šie papuošimai nuo menkiausio oro dvelksmo sukasi, sujudina įprastą ir nusistovėjusį dienos ritmą, kaip ir Vasario 16-oji nėra įprasta diena metuose.

Išsiuntėme savo prisistatymą su šiais papuošimais, atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimą švęsti Vasario 16-ąją linksmai, ir štai, visiškai netikėtai, buvome pakviesti dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje.“

Senoliai pirmą kartą gyvenime prezidentūroje

Trečiadienį, vasario 27 d. nuo pat ryto ruošėsi patys sveikiausi ir daug prisidėję gaminant šiuos papuošimus gyventojai kelionei į Vilnių, pas Prezidentę. Smagu buvo stebėti, kaip puošėsi, rengdamosios savo geriausius drabužius gyventojos, prašydamos ypač gražiai sušukuoti, pakvėpinti, juk toks įvykis pirmą kartą gyvenime. Kelionė neprailgo, nes nuotaika iš nekantrumo ir susijadinimo buvo puiki, tad kalbos netilo iki pat prezidentūros.

Nusigavus pas Prezidentę%2 nepateksi, visų ten atvykusių laukė patikra. Gerai, kad atvykome valandą anksčiau. Pagaliau šventė prasidėjo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prasidėjus renginiui, pasveikino visus susirinkusius, kurių buvo pilnutėlė salė: „Nuoširdžiai dėkoju, kad savo prasmingomis iniciatyvomis pasveikinote naują šimtmetį skaičiuojančią valstybę. Svarbu, kad visi jūsų sumanymai kyla iš širdies, uždega meilės Tėvynei liepsną ir perduoda kitiems – nuo mažiausių iki vyriausių, kad ji išliktų visiems laikams“, – sakė šalies vadovė.

Trispalvės įteiktos išradingiausiems

Tokia akcija Lietuvoje vyksta jau septintą kartą. Nors pernai vykusioje šimtmečio šventimo akcijoje dalyvavo daugiau iniciatyvų, tačiau kūrybingų idėjų, kuriomis ir buvo paminėtos 101-osios valstybės atkūrimo metinės, šiemet taip pat pakako. Dalyvavo daugiau kaip 500 norinčiųjų. Iš Širvintų buvo atsiųstos trys iniciatyvos: Širvintų senosios technikos klubo „Dalinkimės šventine nuotaika“, Širvintų sporto centro atviros jaunimo erdvės darbuotojų ir savanorių „Apjunkime Širvintų rajono seniūnijų jaunimą“ ir mūsų su „Įmantriais papuošimais“.

Prezidento rūmuose vykusioje ceremonijoje apdovanoti ryškiausi ir nuoširdžiausi Vasario 16-osios šventės 16-os iniciatyvų sumanytojai.

Išskirtinė Prezidentės dovana – Trispalvė, nepriklausomos Lietuvos ir jos žmonių simbolis, įteikta kompanijai „Hostinger“ už 101 žodžio sveikinimą Lietuvai, kuriame užsieniečiai pirmą kartą prakalbo lietuvių kalba, kad pasveikintų šalį su 101-osiomis nepriklausomybės atkūrimo metinėmis.

Dovanos įteiktos ir Senųjų menų studijai už teatralizuotą 20-ies signatarų eiseną Vilniuje, Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai už šventės dieną po pratybų iš užšalusio ežero ledo išpjautą pusę tonos sveriančią širdį, skirtą Lietuvai, ir Povilui Neliupšiui už per 2018 metus surengtus 100 akordeono kotus surengtus 100 akordeono koncertų savo šaliai.

Už išradingas ir sveikuoliškas idėjas apdovanoti šventinių ir masinių ruonių maudynių Radviliškyje, orientacinio žaidimo Ukmergės rajone bei linksmos šventės Anykščių baseine organizatoriai. Taip pat už Vasario 16-ąją išbėgtą 33 km Vyčio kontūrą apdovanota Mingailė Greičiūtė.

Įvertintos ir įvairios socialinės idėjos. Trispalvė įteikta „Monai“ ir „Momo Grill“ restoranų Klaipėdoje kolektyvui už nepriklausomybės dieną vykdytą neatlygintiną kraujo donorystės akciją, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro socialiniams darbuotojams – už Vasario 16-ąją savo rankomis keptą ir dovanotą lietuvišką duoną, Širvintų parapijos globos namams – už šiltą šventę vyresnio ir senyvo amžiaus gyventojams.

Kaip visada aktyviai prie akcijos prisijungė mokyklos ir vaikų darželiai. Į ceremoniją pakviesti KTU Inžinerijos licėjaus teatro studija ,,Kubas“ už Kauno gatvėmis surengtą kelionę senu troleibusu, pažymėtu 16-uoju numeriu, Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras – už linksmą ir išradingą bulvių skutimo čempionatą. Taip pat Vilniaus Žemynos gimnazijos mokiniai – už visos mokyklos šokį Lietuvai, Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda – už patriotišką akciją, puoselėjančią pagarbą Lietuvos istorijai, ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazistai – už iš 101-os dalies pagamintą Lietuvos maketą, kuris paštu buvo išsiųstas į daugelį pasaulio kampelių.

Šventinę nuotaiką renginio svečiams kūrė Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai grupės „Biplan“ nariai, renginių vedėja Livija Gradauskienė.

Šalies vadovė padėkojo visiems dalyviams už įkvepiantį ir visus vienijantį pavyzdį bei palinkėjo ateityje ir toliau dalytis savo idėjomis su visa Lietuva ir valstybės gimimo dieną ne minėti, o linksmai švęsti.

„Aš turėjau susirgti, kad Prezidentė paspaustų man ranką“

Grįžome atgalios namo lyg ir tie patys, bet kartu ir pasikeitę, pasijutę svarbūs, įvertinti, pagaliau tiesiog pasidžiaugę ir susipažinę su naujais draugais, kurie ketina mus aplankyti ir pralinksminti kas koncertu, o kas tiesiog savo viešnage, dėmesiu. Nors liaudies išmintis byloja, kad savame kaime pranašu nebūsi, taip kartais ir nutinka, tenka pabūti atskira respublika Širvintose, bet svarbu ne tai. Svarbiausia, kad mūsų visai Parapijos globos namų bendruomenei buvo padovanota šventė, parodytas begalinis ir nuoširdus dėmesys ir viskas labai paprastai be apsimetinėjimo ir netikrumo tokioje vietoje, kaip prezidentūra. Po išvykos viena senolė paatviravo: „Aš turėjau susirgti insultu, kad sutikčiau Prezidentę, o ji man paspaustų ligotą ranką.“

Vėliava pašventinta

 Šį sekmadienį, kovo 3 d., dekanas kunigas L. Klimas iš Prezidentės gautą vėliavą pašventino, padėkojo darniam kolektyvui ir iš širdies savo gyventojais besirūpinantiems globos namų darbuotojams. Valstybinė vėliava oficialiai perduota teisėtiems jos šeimininkams – Širvintų parapijos globos namų kolektyvui.

Ačiū tiems, kurie kartu su mumis džiaugėsi, sveikino ir drąsino bei gyrė. Dirbame ir globojame Lietuvos gyventojus iš visur, tad ir švenčiame su visa Lietuva.

Širvintų parapijos globos namų informacija

Šventės akimirkos:

Comments Off on Prezidentūroje apdovanoti Širvintų parapijos globos namai

Choro „DERMĖ“ muzikinė-kalėdinė dovana

Jau įprasta tapo per kalėdines šventes Širvintų parapijos žmones pradžiuginti kalėdinėmis dainomis ar dvasią pakylėjančiais koncertais. Gruodžio 26 d. bažnyčioje skambėjo Meno mokyklos auklėtinių atliekami kūriniai ir kamerinio choro „Navis“ dainos. Sausio 6 d. – ne išimtis. Choras „DERMĖ“ apdovanojo tikinčiuosius poetinėmis dainomis. Beklausant dainų, galvoje skambėjo perfrazuotos Antano Miškinio eilės: šiandien taip elegantiškai sninga, sninga „Varpelių giesme“, „Panava“, „Džiugia naujiena“, „Kalėdų anstyvu rytu“, „Din don“, „Apokalipsiniu romansu“. Susidarė įspūdis, kad kiekviena daina choristams yra labai ypatinga ir primena svarbius gyvenimo įvykius.

Kai kurie choristai paklausti, ką jiems reiškia atliktos dainos, netruko atsakyti. Pasak choristės Dalios, „Apokalipsinis romansas“ visada primena Baltumo šventę Trakų pily, kai jį prie žvakių šviesos akomponuojant dukrai dainavo šviesaus atminimo choristas Vilius Keliotis. „Atrodo, kad tas romansas jam parašytas, – pasakojo Dalia. – Man labai šviesi giesmė „Kalėdų ankstų rytą“. Taip ir įsivaizduoju būtent šaltą auštantį Kalėdų rytą – kada papūtus eina garas ir girgžda sniegas po kojomis. Toks daug žadantis, viltingas rytas! „Eis šviesyn diena, paslapties pilna. Po tylaus Advento pasigirs daina“.“

„Repertuaras įvairus: ir lyriškesni, ir greitesni kūriniai, kurie kaip ir žmogaus gyvenimas – dinamiškas ir kintantis. Pirmas kūrinys „Din don“ lyg varpų gaudesys ir tilindžiavimas skelbia švenčių pradžią. Švenčių nuotaikas atspindi kiti kūrinėliai. Na, o pabaigoje prisimename išėjusius mūsų kolektyvo narius,“ – paantrino choristė Nomeda.

Pasirodo, tiek šie metai, tiek šis koncertas kolektyvui labai svarbūs dėl kelių priežasčių: ir dėl dainų šventės, ir dėl chorui suteikto pirmojo lygio, ir dėl sėkmingai įgyvendinto projekto – chorų šventės, suorganizuotos dainos „Širvinta“ 50-tosioms metinėms paminėti. „Šis koncertas – mūsų padėka Dievui,“ – paaiškino choristė Nomeda.

Per šventes taip elegantiškai sninga, sninga pakylėjančių giesmių garsais…

Širvintų parapijos informacija

Koncerto akimirkos:

Comments Off on Choro „DERMĖ“ muzikinė-kalėdinė dovana