DVASINGAS KONCERTAS

Kalėdos… Kalėdos… Graži kasmetinė šventė. Tačiau prieš jas visada tenka jaudintis ir tikrai ne tik dėl dovanų. Juk Kalėdos – tai Kristaus gimimo diena. Pastaruoju metu į šią iškilmę labai nusitaikę prekybininkai, jau nuo lapkričio pradžios siūlantys kalėdines prekes ir joms pritaikantys dideles nuolaidas, kad suviliotų pirkėjus. O juk tai laikotarpis sielos apsivalymui, susikaupimui, gerų santykių atnaujinimui, laikotarpis geriems darbams atlikti. Dovanos vaikams jau įprastas dalykas, o dovana – geras žodis – artimiausiems, brangiausiai vertinamas ir mažiausiai kainuojantis – dar ne itin dažnas mūsuose, o gerų žodžių ir gerų poelgių niekada nebūna per daug.

Lyg norėdami patvirtinti mano mintis, Kultūros centro mišrus choras „Navis“,( vadovė A. Burakovienė), Meno mokyklos violončelės klasės mokiniai (mokytojas V. Povilaitis), mergaičių ansamblis (vadovė J. Jadzevičienė) ir trimitininkai (vadovas R. Vasilevskis) antrą Kalėdų dieną Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po Šv. Mišių surengė tikrai dvasingą šventinį koncertą.

Puikiai skambančių mergaičių balseliai, violončelių išvingiuotos melodijos pakylėjo klausytojus iki dangaus. O besiklausančių jau ne sykį koncertavusio bažnyčioje, gerai pažįstamo choro „Navis“ dainų atlikimo, diriguojant Evelinai Greiciūnaitei ir Audronei Burakovienei, veidai giedrėjo, pasijuto tikrai šventinė nuotaika. Kalėdos… Ovacijomis buvo padėkota choro „Navis“ solistui Stasiui Vaitiekūnui už gerai žinomos dainos „Teka teka“ nuoširdų atlikimą.

Ar daug reikia, kad būtume laimingi? Kaip kas supranta. Manau, kad laimingi tapo bažnyčioje koncertavę mokinukai, atostogų metu susirinkę pagroti ir padainuoti, laimingi choristai pasveikinę puikiomis dainomis parapijiečius. O parapijiečiai dėkingi ir laimingi skirstėsi namo, linkėdami vaikams pasisekimo moksluose, kantrybės ir sėkmės jų mokytojams ir vadovams, sveikatos ir šeimos palaikymo „Navio“ choristams. Kai turime kuo dalintis ir dalijamės, tampame turtingesni ir geresni. To moko užgimęs kūdikėlis Jėzus.

Comments Off on DVASINGAS KONCERTAS

Kalėdinių Šv. Mišių laikas

Comments Off on Kalėdinių Šv. Mišių laikas

Maldos vienybėje…

2002 m. rugpjūčio 1 d. Širvintų parapijos tuometinis klebonas mons. kun. Juozapas Dabravolskas pakvietė parapijiečius sukurti Gyvojo Rožinio maldos grupę. Susibūrė dvidešimties žmonių maldos būrelis. Jo nariai įsipareigojo kasdien melstis po vieną jiems skirtą Rožinio maldos slėpinį, išreiškiant gyvą tikėjimą ir nuoširdžią meilę Išganytojui ir Švč. Mergelei Marijai. Šiai maldos grupei pradėjo vadovauti Marytė Olšauskienė.

Kiek vėliau Širvintų klebonas, dekanas kun. Leonas Klimas priminė parapijiečiams: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas  silpnas“ (Mt 26, 41).

2008 m. tuometinis Kaišiadorių vyskupas J. E. Juozapas Matulaitis vyskupijoje atkūrė Gyvojo Rožinio draugiją su tikslu melsti arkivyskupui Dievo tarnui Teofiliui Matulioniui altoriaus šventojo garbės, nes jo beatifikacijos bylos dokumentai buvo baigti ruošti ir pristatyti į Romą, į Šventųjų Skelbimo kongregaciją.

Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugija (GRD) leidžia kasmetinį laikraštėlį „GYVASIS“, kuriame yra skelbiamos GRD intencijos kiekvienam mėnesiui. Gyvojo Rožinio draugijos pagrindinė ir pastovi intencija buvo ir liekamelsti dabar jau palaimintajam Teofiliui šventojo garbės.

Su didele meile pareiškė norą dar keturiasdešimt žmonių įsilieti į šią maldos grupę. Ir taip atsirado trys Gyvojo Rožinio maldos būreliai.

Mūsų Gyvojo Rožinio draugijos nariai įvairiomis intencijomis meldžiasi Rožinio malda sekmadieniais prieš kiekvienas, o paprastomis dienomis prieš vakarines šv. Mišias. Šiai maldai vadovauja Ada Savickienė. Visus norinčius kviečiame jungtis į bendrą maldą, nes malda yra žmogaus pokalbis su Dievu.

Mūsų Gyvojo Rožinio maldos grupės žmonės dalyvauja piligriminėse kelionėse, kurios yra visapusiškai naudingos, nes praplečia mūsų akiratį, kelia dvasinį tobulėjimą. Lankėmės Pivašiūnuose, Šiluvoje, Kaišiadoryse…

2018 m. spalio 27 d. dalyvavome Kaišiadorių katedroje, kur vyko Padėkos Dievui Mišios už patirtas malones Šv. Tėvo vizito Lietuvoje dienomis, už palaimintojo Teofiliaus beatifikaciją ir meldėm jam šventojo altoriaus garbės. Po pamaldų arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasidalino įspūdžiais iš piligriminės kelionės po palaimintojo Teofiliaus įkalinimo vietas Rusijoje.

Kaip jau buvo minėta, nuo pat Gyvojo Rožinio susikūrimo šiai maldos grupei vadovavo Marytė Olšauskienė. Atrodė, kad mūsų miela Marytė vadovaus ir globos mus amžinai. Tačiau ji pati mums priminė, kad „yra pradžia, yra ir pabaiga…“ Ji pati nusprendė ir paprašė dekano, kad šias pareigas perimtų kita GRD narė. Dekanas su dideliu apgailestavimu priėmė jos pageidavimą. Ir GRD maldos grupės vadovės pareigos teko man, šių eilučių autorei.

2018 m. gruodžio 12 d. Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Padėkos šv. Mišios už mūsų buvusią vadovę Marytę. Jose dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovė-koordinatorė Jolanta Celiešienė, Širvintų dekanato GRD koordinatorė s. Irena (KKMD) ir s. Zita (KKMD) – nuolatinė mūsų renginių įamžintoja.

Didžiausią įspūdį mums visiems, o ypač Marytei, padarė dekano jai įtektas Šventojo Tėvo palaiminimas. Dekano žodžiais tariant, „ši  dovana yra itin brangi, kuri nenuperkama, bet užsitarnaujama. Ji yra trečia mūsų bažnyčioje“. Marytė jos tikrai nusipelnė, užsitarnavo savo pamaldumu, geriausiomis charakterio savybėmis, pareigingumu.

Mūsų parapijos GRD maldos grupės malonus susibūrimas pasibaigė agape, kuri įvyko Širvintų kavinėje „Lelija“, kuriai dėkojame už labai gražų ir šiltą priėmimą.  

Telaimina mus visus Gerasis Dievas!

Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos GRD vadovė Zita Garbatavičiūtė

 

Comments Off on Maldos vienybėje…

Advento rekolekcijos Širvintų bažnyčioje

Comments Off on Advento rekolekcijos Širvintų bažnyčioje

Mokinių darbai popiežiaus Pranciškaus vizitui atminti

Širvintų rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų mokiniai, paskatinti dorinio ugdymo mokytojų, spalio 1–31 d. kūrybiškai susipažino su Šv. Tėvo Pranciškaus asmenybe, jo dvasingumu, prisiminė ir apmąstė jo vizitą Lietuvoje, kuris įvyko rugsėjo 22–23 d., ir šia žinia dalinasi su tikinčiaisiais.

Mokinių darbus pamatysite čia arba paspaudę piešinuką.

 

Comments Off on Mokinių darbai popiežiaus Pranciškaus vizitui atminti

Visų Šventųjų ir Vėlinių pamaldų tvarka

 
Pamaldų tvarka mūsų parapijos bažnyčioje:
 
Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.)10.00 val.,12.00 val., 18.00 val. (po vakarinių šv. Mišių vyks procesija į Širvintų miesto kapinių koplyčią).
 
Mirusiųjų paminėjimo dieną (per Vėlines) (lapkričio 2 d.)10.00 val.,12.00 val., 18.00 val.
 
Visą Vėlinių oktavą nuo lapkričio 1 iki 8 d. 18.00 val. Mišiose melsimės sudėtinėmis aukotojų intencijomis už mirusiuosius.
Comments Off on Visų Šventųjų ir Vėlinių pamaldų tvarka

Vaikai jau įrašyti į Rožinio ir Škaplieriaus draugiją

Širvintų bažnyčioje spalio 25 d. vaikai buvo įrašyti į Švenčiausios Mergelės Marijos rožinio ir Škaplieriaus draugiją. Škaplierius ir rožinis – tai brangūs simboliai, kurie vaikams kasdien primins, ką reikia padaryti ir ko nepamiršti, kad būtų tikrais katalikais.

Linkime jauniesiems Marijos mylėtojams, kad  Rožinis būtų ne gražus papuošalas, o maldos įrankis, nes, anot Šv. Jono Pauliaus II, kalbėti Rožinį yra ne kas kita, kaip kartu su Marija įsižiūrėti į Kristaus veidą. 

Įrašymo akimirka:

Comments Off on Vaikai jau įrašyti į Rožinio ir Škaplieriaus draugiją

Rožinio malda Širvintų parapijoje

Spalio mėnesį Bažnyčia kviečia tikinčiuosius kasdien kalbėti Rožinį. Pop. Jonas Paulius II sakė : „Kalbėti rožinį yra ne kas kita, kaip kartu su Marija įsižiūrėti į Kristaus veidą.“ O Šventasis Tėvas Pranciškus, matydamas visuomenės pasidavimą piktojo žabangoms, kviečia tikinčiuosius po Rožinio sukalbėti maldą į Šv. arkangelą Mykolą.

Suteikiami visuotiniai atlaidai visiems, kurie bažnyčioje, šeimoje ar maldingoje draugijoje pamaldžiai kalba Rožinį.

Širvintų parapijoje Rožinį kalbės:

  • pirmadieniais–antradieniais, ketvirtadieniais–šeštadieniais – 17.15 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Gyvojo Rožinio narės;

  • trečiadieniais – 17.25 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje mokiniai ir tikybos mokytoja R. Blusevičienė; 
  • sekmadieniais – 11.15 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Gyvojo Rožinio narės.

Žodis rožinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia „rožių darželis“, „rožynas“. Šis vedinys paaiškina šios maldos Marijai kilmę. Tryliktajame amžiuje didikai paprastai apvainikuodavo savo mylimąsias rožių vainikais. Tuo metu buvo populiarus kurtuazinis reikalavimas, kad riteriai prisiektų ištikimybę Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Iš čia – paprotys „vainikuoti“ Švenčiausiąją Motiną, uždedant rožių vainiką ant jos atvaizdo arba dovanojant dvasinį „rožių vainiką“ rožinio malda.

Būtent tuo laikotarpiu Domingas de Guzmanas, tapęs žinomas šventojo Dominyko vardu, atvyko į Pietų Prancūziją sakyti pamokslų sektantams albigiečiams. 1208 metais, melsdamasis Prujo koplyčioje, jis išvydo Dievo Motiną. Pasirodžiusi Mergelė Marija išmokė jį kalbėti visą rožinį ir paragino mokyti kitus, kad apsisaugotų nuo erezijos bei nuodėmės.

Apie didžiulę rožinio galią netrukus sužinojo visas krikščioniškasis pasaulis. Šventasis Tomas Akvinietis (apie 1225–1274) sakė pamokslus apie rožinį, jam didžiai pasišventę buvo šventieji Pranciškus Salezas (1567–1622) ir Jonas Vianėjus (1786–1859). Šventasis Liudvikas Marija Grinjonas Monforietis (1673–1716) rašė: „Rožinis yra galingiausias ginklas, paliečiantis Širdį mūsų Atpirkėjo Jėzaus, kuris myli savo Motiną“. Vėlesniaisiais laikais palaimintasis tėvas Pijus (1887–1968) dažnai kalbėjo apie rožinio maldos veiksmingumą, jis sakė: „Rožinis yra mano ginklas“.

Pirmasis Rožinio kryžiaus žygis įvyko 1571 metais; jį pradėjo popiežius Pijus V, norėdamas apginti krikščioniškąją Europą nuo įsiveržusių musulmonų pajėgų. Priešininkų laivynams pagaliau susidūrus, už pergalę buvo dažnai kalbamas rožinis ir spalio 7 dieną krikščionių armada Lepanto mūšyje sutriuškino turkų laivyną. Venecijos senate buvo oficialiai pareikšta, kad „mūšį laimėjo ne generolai ir ne batalionai, o Rožinio Dievo Motina“. Atsidėkodamas ir pripažindamas, kad pergalė buvo pasiekta su Marijos pagalba, popiežius paskelbė spalio 7 dieną Pergalės Dievo Motinos švente.

Po dvejų metų popiežius Grigalius XIII šią šventę pavadino Šventojo Rožinio švente, perkėlė ją į pirmąjį spalio sekmadienį ir leido ją švęsti bažnyčiose, kuriose yra rožinio altorius. 1716 metais krikščionių pajėgos vėl nugalėjo turkus Vengrijoje. Kaip tik tuo metu popiežius Klemensas XI suteikė teisę švęsti šią šventę visoms bažnyčioms. Vėliau popiežius Pijus X vėl atkėlė šią šventę į spalio 7 dieną. 1960 metais ji buvo pavadinta Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos, o 1969 metais – Rožinio Dievo Motinos švente. Dabar ją privaloma minėti, o spalio mėnuo skirtas Rožiniui.

Devynioliktajame amžiuje tapo populiarus pasiaukojimas Pompėjos Dievo Motinai, ir tai prisidėjo prie Rožinio sklaidos. Dvidešimtajame amžiuje Dievo Motinos pasirodymai Fatimoje šį pasišventimą dar plačiau paskleidė. 1917 metų spalio 13 d. Fatimos Dievo Motina pasakė vaikams: „Aš esu Rožinio Motina. Atėjau įspėti tikinčiuosius, kad jie taisytų savo gyvenimą ir prašytų atleidimo už nuodėmes…. Žmonės privalo kalbėti rožinį. Tegu jį kalba kiekvieną dieną“.

Amžiams bėgant daugybė žmonių kalbėjo ir kalba rožinį – iš pradžių penkiolikos, dabar jau dvidešimties paslapčių apmąstymais jie kreipiasi į motiniškąją Marijos širdį, šaukiasi jos pagalbos ir meldžia sveikatos. O Marija visada vykdo šventajam Dominykui duotus rožinio pažadus, teikdama ypatingas malones, globą ir kitokią palaimą visiems, kas jai tarnauja su pasitikėjimu kalbėdamas rožinį.

Tradicinė malda

Pažvelk į mane klūpantį prie tavo kojų, nekaltoji prasidėjusioji Jėzaus Motina, kuri džiaugeisi vadinama Rožinio Karaliene Pompėjos slėnyje. Džiaugsminga ir pilna dėkingumo širdimi grįžtu pas tave, savo dosniausiąją geradarę, brangiausiąją Valdovę, savo širdies Karalienę, beribe meile mylinčią tikrąją Motiną. Dejavau iš skausmo – išgirdai mano verksmą; liūdėjau – paguodei mane; buvau tamsiame mirties slėnyje – suteikei man ramybę. Mano sielą sukaustė sielvartas ir mirties baimė, o tu, brangioji Motina, kartą į mane gailestingai pažvelgusi nuo savo sosto Pompėjoje, grąžinai man linksmybę. Ar buvo kada neišklausytas tas, kuris su pasitikėjimu į tave kreipėsi?! Jei tik visas pasaulis žinotų apie didį tavo gerumą, meilingą tavo užuojautą kenčiantiesiems, visa kūrinija melstų tavo pagalbos! Tešlovina tave per amžius žmonės žemėje ir angelai danguje, Mergele, Pompėjos Karaliene.

Iš maldų knygos Raccolta

Naujoji malda

Brangioji Motina, vainikuoju tave savo apmąstymų apie tavo šventą gyvenimą vainiku: balta rožė – tavo tyrumo, geltona rožė – tavo džiaugsmo, purpurinė rožė – tavo karaliavimo, žydra rožė – tavo sielvarto, raudona rožė – tavo kančios atminimui. Šiuo ypatingu „rožynu“ skatink mane gerbti gyvąjį tavo atminimą, sekti tavo pavyzdžiu ir tavo dvasia, kad mano, kaip ir tavo, gyvenime viešpatautų dorybė ir džiaugsmo pilnatvė. Amen.

Anthony F. Chiffolo. „Šimtas Marijos vardų. Istorijos ir maldos“,
„Katalikų pasaulio leidiniai“, 2004 m.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Comments Off on Rožinio malda Širvintų parapijoje

Istorinis įvykis Širvintų parapijoje

Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Ivanauskas Širvintų bažnyčioje per Šv. arkangelo Mykolo atlaidus, rugsėjo 30 d., iškilmingai inauguravo palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio altorių su I-ojo laipsnio relikvija.

Altorių puošia vyskupo Teofiliaus paveikslas, nutapytas lenkų dailininko Zbignievo Gierčako (Zbigniew Gierzcak), ir relikvija – vyskupo rankos, kuria laimindavo tikinčiuosius, kaulelis.

„Šiandien Jums istorinė diena – vyskupas Teofilius tapo širvintiškiu. Jis apsigyveno altoriuje, o gal net ir daugelio Jūsų širdyse,“ – kalbėjo kun. M. Talutis per votyvos šv. Mišias.

Pasak Teofiliaus Matulionio kanonizacijos proceso bylos postulatoriaus M. Talučio, jau pirmieji krikščionys skatino pagarbą relikvijoms. Apie 2 000 metų gyvuoja ši tradicija. Be to, šventųjų kauleliai yra įdedami į altorius, ant kurių bus aukojamos šv. Mišios.

Pats žodis relikvija reiškia palaikus. Bažnyčioje labiausiai gerbiamos pirmojo laipsnio relikvijos – paties šventojo palaikai ar jų dalys. Dar yra ir antrojo (šventojo drabužių dalys ar kiti artimi daiktai), ir trečiojo laipsnio (daiktai, kuriais buvo paliesti šventojo palaikai) relikvijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad katalikybė skatina stabmeldystę, tačiau taip nėra. Antai šv. Jeronimas kalbėdamas apie relikvijas teigė: „Mes negarbiname relikvijų, bijodami, kad nesilenktume prieš kūrinį, tačiau gerbiame kankinių relikvijas, kad geriau garbintume Tą, kurio kankiniai jie yra – Kristų“.

J. E. vyskupas Jonas Ivanauskas, sakydamas sumos homiliją, atkreipė dėmesį į šių dienų realijas, kaip žemiškųjų gėrybių paieška nutolina mus nuo dieviškos karalystė kelio. Vyskupas džiaugėsi, kad dekano kunigo Leono Klimo rūpesčiu Širvintų bažnyčia garsės pamaldumu į palaimintąjį vyskupą kankinį Teofilių. O palaimintasis, pasak garbaus svečio, puikus pavyzdys, kaip puoselėti tikėjimą ir neprarasti pamaldumo net žiauriausiomis gyvenimo akimirkomis. Tuomet, kai iš jo buvo atimtas rožinis, jį pasidarė iš duonos. Šis rožinis yra išsaugotas Birštono sakraliniame muziejuje. Be to, savo pirmajame ganytojiškame laiške palaimintasis rašė: „Man pavesta rūpintis jūsų amžinuoju išganymu, pavesta būti jūsų sielų atsakingiausiu prieš Dievą ganytoju, būti jūsų tėvu ir vadu kelionėje į amžinosios laimės dangaus karalystę.“

Inauguravęs altorių, Jo Ekscelencija ragino pavesti pal. Teofiliui viską, kuo gyvename. Nors palaimintasis yra kenčiančiųjų globėjas, tačiau vyskupas skatino melstis, kad Teofilius būtų paskelbtas Lietuvos šventuoju ir globėju. Anot svečio, jau dabar matyti palaimintojo įtaka žmonėms. Ganytojas prisiminė gana netikėtą įvykį, kai atvažiavęs verslininkas pats pasisiūlė pagaminti Teofiliaus Matulionio plakatą ir jį pakabinti reklaminiame stende šalia autostrados Vilnius–Kaunas, kad palaimintasis pasveikintų atvykusį Šventąjį Tėvą. Pasak vyskupo, verslininkas galėjo pinigus investuoti į kelionę ar kažkokį nekilnojamąjį turtą, bet pasirinko gana kilnų darbą – garsinti palaimintąjį.

Tiek vyskupas Jonas Ivanauskas, tiek postulatorius kun. Marius Talutis atkreipė tikinčiųjų dėmesį, kad Šventasis Tėvas vizito metu, aplankęs pal. Teofiliaus įkalinimo vietą dabartiniame Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvą pavadino vilties švyturiu. Tokio didvyrių ir kankinių, kaip vyskupas Teofilius Matulionis, dėka tautos istorija yra gyva, o jie yra mūsų stiprybė.

Labai simboliška, kad pal. Teofiliaus altoriaus inauguracija vyko per Šv. arkangelo Mykolo atlaidus. Arkangelas yra garsus kaip Dievo karys, kovojęs su išpuikusiais angelais, o Teofilius Matulionis – kaip vyskupas kankinys, vyskupas kovotojas už tikėjimo tiesas ir tikinčiųjų teises.

Ši šventė taip pat ilgai įsimins ir bažnyčios rėmėjų atmintyje. Šv. Mišių pabaigoje dekanas L. Klimas padėkojo parapijiečiams, kurie kaip galėdami gražina ir remia bažnyčią. Ypatingi apdovanojimai – pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijai skirti medaliai – buvo įteikti įstaigai ir žmonėms, prisidedantiems prie bažnyčios dvasingumo puoselėjimo ir remiantiems finansiškai. J. E. vyskupas Jonas Ivanauskas medalius įteikė Adelei Savickienei, Nijolei Didžiokienei, Eglei ir Vladui Kojalams, Vytautui Stundžiai, Albertui ir Janinai Martinaičiams, Valerijai Četrauskienei, Dailiui Kovalevskiui, Širvintų parapijos globos namams. Dekanas kun. L. Klimas ir vyskupas J. Ivanauskas už bažnyčios išgražinimą padėkas įteikė architektei Audronei Kaušinienei, meistrui Justinui Gelažiui, Juozui Rakeliui, Lucijai ir Viktorui Domanskiams.

Šventei iškilmingumo suteikė Širvintų kultūros centro mišraus choro „Navis“ (vadovė A. Burakovienė) ir bažnyčios sumos choro (vadovas S. Kirtiklis) atliekamos giesmės. Jungtinis choras giedojo kompozitoriaus, vargonininko Pranciškaus Beinario sukurtas šv. Mišias. Chorui „Navis“ giedoti sakralines giesmes – ne naujiena. Choristų balsai jau skambėjo per Žolinę Pivašiūnuose, Musninkų, Kernavės, Alionių bažnyčiose.

Tikintieji po Šv. Mišių atrodė labai pakilios nuotaikos. Dauguma neskubėjo išeiti iš bažnyčios: kas meldėsi prie relikvijos, kas fotografavo naująjį altorių, kas dalinosi neišdildomais įspūdžiais, kas iš džiaugsmo nubraukė ašarą. Po iškilmingos ir gražios šventės belieka visiems palinkėti pal. Teofiliaus Matulionio žodžiais: „Drąsos! Pasitikėkime Dievu!“

Laura Kirtiklienė

D. Kunevičienės ir L. Kirtiklienės fotoreportažas:

 

Comments Off on Istorinis įvykis Širvintų parapijoje

KVIEČIAME DALYVAUTI ŠIRVINTŲ PARAPIJOS ŠVENTĖJE – ATLAIDUOSE

K V I E Č I A M E

DALYVAUTI ŠIRVINTŲ PARAPIJOS ŠVENTĖJE – ATLAIDUOSE

Šių metų rugsėjo 30 d. – sekmadienį – kviečiame visus širvintiškius dalyvauti Širvintų parapijos globėjo

Šv. Arkangelo Mykolo šventėje ir atlaiduose.

Šia proga

Širvintų bažnyčioje 12 val. Šv. Mišias celebruos

Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Vyskupas pašventins bažnyčioje įrengtą naują altorių, skirtą Palaimintajam Teofiliui Matulioniui,

taip pat išstatys nuolatiniam garbinimui – melsti užtarimo – Palaimintojo relikviją.

Altorius, kuris įrengtas Širvintų klebono ir parapijiečių aukomis, bus dedikuojamas šioms sukaktims:

               Palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos 1 metinėms;

               Lietuvos 100-mečiui;

               Šv. Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje 25-mečiui;

               Popiežiaus Pranciškaus apsilankymui Lietuvoje atminti.

Kviečiame dalyvauti!

Širvintų parapijos klebonas – kun. dek. Leonas Klimas

Comments Off on KVIEČIAME DALYVAUTI ŠIRVINTŲ PARAPIJOS ŠVENTĖJE – ATLAIDUOSE