Birželio 14 diena, ketvirtadienis

PALAIMINTOJO TEOFILIAUS LITURGINIS MINĖJIMAS.

GEDULO IR VILTIES DIENA

Plakatas

VISUS KVIEČIAME DRAUGE ŠVĘSTI IR DĖKOTI DIEVUI UŽ PALAIMINTĄJĮ TEOFILIŲ!

Pasitinkant kovo 11-ąją, Lietuvą pasiekė džiugi žinia: Šventasis Tėvas Pranciškus lankysis Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22–23 dienomis.

Popiežius susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, dvasininkais, neįgaliaisiais, vienuolėmis ir vienuoliais, tremtiniais ir politiniais kaliniais bei išgyvenusiais Holokaustą žmonėmis. Po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite Popiežius kreipsis į susirinkusius Daukanto aikštėje Vilniuje.

Dvi dienas truksiančio vizito Lietuvoje metu Popiežius aplankys Vilnių ir Kauną. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., Vilniuje Šventasis Tėvas susitiks su jaunimu, o rugsėjo 23, sekmadienį, Popiežius Kaune aukos šv. Mišias, kuriose kviečiami dalyvauti visi Lietuvos žmonės.

Numatoma, kad Popiežius sustos pasimelsti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, buv. KGB vidaus kalėjime, kuriame dabar įrengtas Genocido aukų muziejus.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad Popiežius pirmiausia atvažiuoja pas savo tikinčiųjų bendruomenę, Lietuvos gyventojus. Gražus sutapimas, kad Popiežius pasirinko aplankyti Baltijos šalis metais, kai šalys švenčia Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Popiežiaus apaštalinei kelionei Lietuvoje pasirinktas šūkis Kristus Jėzus – mūsų viltis.

Po viešnagės Lietuvoje Popiežius Pranciškus vyks į Latviją ir Estiją.

Kovo 9 d., Šventojo Sosto Spaudos tarnyba paskelbė: „Priėmęs atsakingųjų valstybės vadovų ir vyskupų kvietimą, Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22–25 dienomis vyks į apaštalinę kelionę Baltijos šalyse ir aplankys Vilniaus ir Kauno miestus Lietuvoje, Latvijoje Rygą ir Agluoną ir Talino miestą Estijoje. Kelionės programa bus publikuota netrukus.“

Prieš 25-erius metus Lietuvoje lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Tuomet tik ką nepriklausomybę atgavusioje šalyje šventasis Jonas Pauliaus II svečiavosi keturias dienas.

Žiniasklaidos akreditacija į renginius su Popiežiumi Pranciškumi bus pradėta 2018 m. liepos mėn. pabaigoje. Visa informacija bus skelbiama tinklalapyje www.popiežiausvizitas.lt.

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas

Gegužės 27 d. 18 val. šv. Mišių metu vyskupas Jonas Ivanauskas mūsų parapijos bažnyčioje teiks Sutvirtinimo sakramentą.

Sutvirtinimo sakramentas — tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia. 

Dalyvaudami šventėje prisiminkime per savo Sutvirtinimą gautas dovanas ir malones.

Šventosios Dvasios dovanos (žr. Iz 11, 1-2)

Išmintis – Šventosios Dvasios dovanų visuma, leidžianti apžvelgti, įvertinti ir suvokti savo gyvenimą.

Supratimas – širdimi ir protu suvokti Šventąjį Raštą, liturgiją, melstis ir vertinti tiesą.

Patarimas – ištirti Dievo valią kasdieniame gyvenime: ką daryti, kaip auklėti, kaip vadovauti…

Tvirtumas – laikytis tikėjimo, juo didžiuotis ir nesigėdyti, nugalėti savo ydas, tvardytis.

Žinojimas – kaip bendrauti su žmonėmis, vertinti ir naudoti daiktus, daryti nuosaikius sprendimus.

Maldingumas – gerbti žmones, šventus daiktus ir vietas, imtis artimo meilės tarnystės.

Pagarbi baimė – nuostata gerbti ir vertinti Viešpatį ir žmones.

Šventosios Dvasios dovanų vaisiai (žr. Gal 5, 22-23)

Meilė – ištvermingai mylėti, gerbti ir branginti Dievą bei artimą.

Džiaugsmas – vidinė nuostata šviesiai laikytis Dievo prieglobstyje, net ir ištikus sunkumams.

Ramybė – taikingai sugyventi su Dievu, žmonėmis, ypač artimaisiais, ir savimi.

Kantrumas – iš meilės išlaikyti pusiausvyrą, kai liūdna, nepatogu ir sunku.

Maloningumas – su meile išklausyti, padėti, patarnauti.

Gerumas – ugdyti teisingumą, laikytis tiesaus kelio, nors aplinka ir klaidintų.

Romumas – rasti vidinę išeitį, kai sunku, nesiseka, nusivylus.

Meilumas – su visais elgtis švelniai

Ištikimybė – asmenims, šeimai, bendruomenei ir sau

Susilaikymas – savitvarda

Kuklumas – santūriai ir dorai kalbėti, rengtis, elgtis, bendrauti

Skaistumas – galėti žvelgti Dievui į akis ir gerbti savo bei kitų asmenį

Prabėgo jau dešimt metų, kai mūsų Kaišiadorių vyskupijoje Jo Ekscelencijos vyskupo Juozo Matulaičio pastangų dėka parapijose atsikūrė Gyvojo Rožinio draugija (GRD) ir jau dešimt metų mes, šios draugijos nariai, savo ganytojui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui meldžiame šventojo altoriaus garbės. Tiesa, birželio mėnesį švęsime pirmąsias beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju metines. Tačiau čia dar ne pabaiga… Draugija ir toliau bels Dangų jam šventojo altoriaus garbės.

Ir neatsitiktiniai š. m. gegužės 7 d. jau dešimtą kartą Širvintų dekanato parapijų atstovai rinkomės į kasmetinę Gyvojo Rožinio dieną Širvintų bažnyčioje.

Pradžioje, visiems stovint, galingai suskambo Gyvojo Rožinio draugijos himnas – giesmė „Su galinga Rožančiaus malda“, po kurios buvo kalbama Rožinio malda su mąstymais ir kreipiniais į palaimintąjį Teofilių. Šia proga norisi padėkoti Marijos Radijui (nes visos pamaldos buvo tiesiogiai transliuojamos) už suteiktą galimybę žinią apie palaimintąjį skleisti visai Lietuvai.

Nuoširdžiai po Rožinio maldos į susirinkusius kreipėsi Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas.

Savo įžanginiu žodeliu dekanas pasveikino mus ir pasidžiaugė, kad mūsų draugija nuėjo nemažą kelią – visą dešimtį metų, kad jau turime palamintąjį, tačiau mūsų uždavinys ir toliau melsti jam šventojo garbės. Dekanas pristatė Kaišiadorių vyskupo J. E. Jono Ivanausko paskirtą naująjį draugijos dvasios tėvą – Žiežmarių kleboną, kun. Roką Puzoną.

12 val. prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo naujasis Kaišiadorių vyskupijos GRD dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas, koncelebravo kiti dekanato kunigai: Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas, Bagaslaviškio ir Krikštėnų parapijas aptarnaujantis Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis, Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys, Šešuolių, Šešuolėlių ir Zibalų parapijų klebonas kun. Egidijus Kazlauskas. Šventėje taip pat dalyvavo Želvos klebonas Petras Avižienis.

Naujasis draugijos dvasios tėvas per pamokslą susirinkusiems labai gražiai save pristatė, kad vyskupo J. E. Jono Ivanausko yra paskirtas vadovauti Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijai ir kad jį patį Rožinis lydėjo ir lydi visą gyvenimą. Dar būdamas trejų metukų, rožančių kalbėdavo drauge su tėveliais, neapleido jo net sovietinėje armijoje ir šią maldą tęsia iki šiol. Dabar dvasios tėvas meldžiasi už mus – draugijos narius ir kitomis įvairiomis intencijomis.

Jau kelintus metus mūsų susitikimuose „dalyvauja“ ir pats ganytojas Teofilius, nes, norint žmogų pamilti, pirmiausia reikia jį gerai pažinti. Todėl ankstesniaisiais metais per tokius susitikimus stengėmės pažinti jo žemiškąjį gyvenimą, daug keliavome tuomet dar Dievo tarno Teofiliaus gyventais takais, dalinomės įspūdžiais iš kelionių…

Pastarojo susitikimo tikslas – ir toliau studijuoti ganytojo gyvenimą, stengtis išgirsti ir pasisemti jo gyvenimo patirties, pasimokyti iš jo dorybių. Ir apie tai mums savo pamoksle pasakojo draugijos naujasis dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas.

Norisi prisiminti svarbesnes mintis…

Didžiausia palaimintojo Teofiliaus dovana mums, sakė jis, yra tikėjimo pavyzdys – gilaus, ištikimo, nepalaužiamo, kuris jam buvo viso gyvenimo centras. Jo tikėjimo neužgesino net juodžiausia kančia, kurioje brendo ir stiprėjo nenutraukiamas ryšys su Dievu.

Malda, didelė pagarba sakramentams, ypač Eucharistijai, šventa ištikimybė pareigai išugdė palaimintojo dvasią. Savo ganomiesiems ganytojas Teofilius nuolat primindavo, kad krikštu gautąją tikėjimo dovaną reikia ne tik saugoti, bet ir ugdyti, pradedant šeima. „Pratinkime kasdien melstis, šventadieniais šv. Mišių  ir pamokslo klausyti, dažnai ir vertai eiti Atgailos ir Eucharistijos sakramentų,“ – tai vis Teofiliaus pamokymai, nuskambėję kun. Roko lūpomis.

Kristaus žvilgsniu palaimintasis Teofilius matydavo ir artimą, be išankstinio nusiteikimo, su nesudrumsčiama širdies ramybe, kantrumu ir meile. Jis nedejavo, nekoneveikė tų, iš kurių po nepakeliamai sunkaus darbo gaudavo vos riekelę duonos… ir tą ne visuomet. Kiekviename žmoguje sugebėdavo pastebėti bent trupinėlį gėrio. Jis sakė: „visi moka jausti, tik reikia paliesti atitinkamą stygą“.

Savo dvasine giedra jis švietė likimo broliams ir juos stiprino. Nei laisvės pažadai, bandant užverbuoti, nesumažino ganytojo ištikimybės Bažnyčiai ir Šventajam Tėvui. Iki paskutinio atodūsio nesiliaujantis persekiojimas ir terorizavimas nepaliko jame neapykantos, pykčio, apmaudo šešėlių.

„Tai buvo žmogus! O gi apie jį visko prikalbėta!“ – pasakė vienas iš tuometinės valdžios atstovų, užgesus ganytojo gyvybei.

„Nepraeisime palaimintojo keliu, bet mokykimės eiti savuoju taip, kaip jis, – Toliau kun. Rokas tęsė. – Prašykime užtarimo jau su visa Bažnyčia. Ji dovanoja mums šventuosius, kurie savo pavyzdžiu liudija – tik Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“

Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento adoracija, kurioje tarytum raudona linija driekėsi mintys apie palaimintąjį Teofilių. Juk tik jo dėka Lietuvoje dar 1938 m. Kaune šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo įvestas naujas pamaldumas – amžinoji Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurioje ilgas valandas praleisdavo pats vyskupas Teofilius, nes Eucharistijoje savo gyvu tikėjimu jautė meile plakančią tą pačią Jėzaus Širdį.

Pagaliau – paskutinis mūsų dekanato GRD dienos šventės akcentas – medelio pasodinimas šventoriuje.

Kaip jau minėta pradžioje, mūsų Gyvojo Rožinio draugija šiais metais mini savo pirmąjį jubiliejų – pirmąjį dešimtmetį. Ta proga Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai padovanojo mūsų Širvintų draugijai (beje Širvintų dekanate Gyvasis Rožinis yra kiekvienoje parapijoje ir jungia per 400 narių) medelį, kurį šventoriuje, labai garbingoje vietoje, pasodino GRD naujasis vadovas kun. Rokas Puzonas, Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas ir Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys. Prie medelio ketiname pritvirtinti lentelę su informaciniu užrašu:

„Dešimt metų drauge su Švenčiausiąja Mergele Marija

skiname rožes ganytojo

Teofiliaus Matulionio šventumo vainikui.

Kaip netylanti mūsų malda,

tesiskleidžia ir šis medelis –

padėka už beatifikaciją ir

viltingas laukimas kanonizacijos.

Širvintų dekanato GRD dešimtmečio proga

 Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai –

dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas,

koordinatorė Jolanta Celiešienė

 2018 m. gegužės 7 d.“

Na ir kokia šventė be paskutinio šventės akcento – agapės, per kurią yra gera proga artimiau pabendrauti su bendraminčiais, pasidalinti šventėje patirtais įspūdžiais.

Į agapę rinkomės Širvintų kavinėje „LELIJA“. Mes labai dėkingi kavinės personalui už skanius pietus, mandagų ir greitą aptarnavimą. AČIŪ Jums mūsų visų vardu! GYVUOKIT!

Baigiant savo mintis, norisi padėkoti dekanui už rūpestį organizuojant šią ir visas anksčiau vykusias šventes, už kantrybę su mumis ir už viską, viską…

Labai džiaugėmės, kad mūsų šventėje, nepagailėję savo laiko, dalyvavo ir maldomis mus rėmė daugumos parapijų klebonai. Ačiū Jums!

Negaliu nepadėkoti visų dalyvavusių parapijų delegatams, GRD nariams – maldininkams, atsiliepusiems į kvietimą ir taip gražiai dalyvavusiems mūsų šventėje.

Iki susitikimo Kaišiadoryse birželio 17 d., kur švęsime palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmąsias beatifikacijos metines.

 Širvintų dekanato GRD koordinatorė

ses. Irena Valaitytė (KKMD)

VALDA PATINSKIENĖ

Gal nuo giedrų šypsenų, gal dėl šventinės nuotaikos toks gražus šio – pirmojo gegužės – sekmadienio rytas. Gal ne blogesnė buvo ir šeštadienio diena, tačiau nesimatė gausiai perkančiųjų gėles, aptarinėjančių, kuriuo metu vykti į tėviškę pas mamą. O pas ją visuomet atviros durys vaikams, tik vaikai ne visada randa laiko į tas duris pasibelsti. Tačiau šis sekmadienis kitoks. Su gėlėmis ir šypsenomis skuba vaikai pas mamą. Laimingi, kurie gali įteikti gėles mamai, prisiglausti prie jos, pasakyti švelnų žodį. Kiti gi lankėsi kapinaitėse, jas tvarkė, pasimeldė už mylimiausią žmogų.

Visose Lietuvos bažnyčiose buvo laikomos šv. Mišios motinos dienos proga. Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje dekanas Leonas Klimas šiltai pasveikino atvykusias į votyvos pamaldas mamas, močiutes su šia švente. Votyvos metu motinos buvo palaimintos. Puikiai skambėjo jaunučių atliekamos giesmės. Besiklausant jaunų, skardžių balselių, širdį užliejo džiugesys – auga gera pamaina suaugusiųjų choro dalyviams. Baigiantis votyvai dekanas pakvietė visus neišsiskirstyti, nes laukia staigmena. Net labai malonios staigmenos būta. Po votyvos tas pats moksleivių chorelis „Mykoliukai“ surengė nedidelį, tačiau labai nuoširdų koncertą. Šiam kolektyvui akomponavo ir paruošė pasirodymui Dailius Ka

valevskis, jam padėjo mokytoja katechetė Renata Blusevičienė. Iš bažnyčios išėjo moterys giedrais veidais. Nuostabu, kai sveikina nuoširdžiai, savais žodžiais jautrios sielos vaikučiai. Dėkingi jaunajam choro vadovui ir mokytojai už suteiktą malonumą pasiklausyti giesmių ir dainų šventinę dieną.

Balandžio 26 d. visų rajono mokyklų tikybos mokytojos su mokinių komandomis suvažiavo į Musninkų Alfonso Petrulio gimnaziją. Susitikimo tikslas labai prasmingas – paminėti šiuos metus, Vyskupų konferencijos paskelbtus Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos metais.

Renginį – popietę organizavo dorinio ugdymo metodinio būrelio pirmininkė, dorinio ugdymo mokytoja metodininkė Renata Blusevičienė ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos tikybos vyr. mokytoja Jūratė Mačiulienė.

Svečius pasitiko renginio šeimininkai Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja A. Janušauskienė bei socialinė pedagogė I. Vaikeviča. O svečių sąrašas gausus: Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokiniai ir jų dorinio ugdymo mokytoja metodininkė R. Blusevičienė, Širvintų pradinės mokyklos vyr. tikybos mokytoja J. Žilinskienė su ketvirtų klasių mokiniais, Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazistai ir jų vyr. tikybos mokytoja N. Drazdienė, Gelvonų gimnazijos mokiniai ir jų vyr. tikybos mokytoja J. Mačiulienė bei etikos mokytoja B. Juzėnienė, Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokiniai ir jų vyr. tikybos mokytoja D. Ruzgienė.

Į popietę atvyko Kaišiadorių vyskupijos katechetinio centro vadovė Rita Pankienė ir Centro metodininkė s. Jurgita Jagminaitė FMA.

Renginio metu mokiniai giedojo, klausėsi Trakų Dievo Motinos paveikslo pristatymo, atsakinėjo į pateiktus klausimus, grupėse atliko kūrybines užduotis. Įspūdį paliko netradicinė erdvė – interaktyvi klasė, išmanioji lenta ir išmanieji kubai, iš kurių mokiniai, padedami mokytojos K. Povilaitienės, statė draugystės arką. Pastatę draugystės arką, mokiniai nutarė, kad laimėjo draugystė.

Visi popietės dalyviai buvo apdovanoti Švietimo centro padėkos raštais ir Kaišiadorių Vyskupijos katechetinio centro dovanėlėmis. Po renginio mokiniai galėjo labiau susipažinti prie arbatos puodelio.

Prie puodelio arbatos vyko renginio refleksija. Visiems popietės dalyviams įsiminė susitikimas, kurio metu ne tik praturtintos žinios apie Trakų Dievo Motinos šventovę, bet ir šiltas, nuoširdus visų dalyvių bendravimas.

Vyr. tikybos mokytoja N. Drazdienė

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė:

12.30 val. – 100 varpo dūžių.

13.00 val. – Šv. Mišios.

Šiemet pirmąjį gavėnios penktadienį švenčiame Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Ši mūsų Valstybės sukaktis labai svarbi ir Bažnyčiai. Nepriklausomą Lietuvą kūrė laisvi, tikintys žmonės. Atsižvelgdami į šią džiugią ir reikšmingą mūsų Valstybės sukaktį, Lietuvos vyskupai kviečia visus jungtis į padėkos už laisvės dovaną maldą ir pirmąjį šių metų gavėnios penktadienį, vasario 16 d., atleidžia tikinčiuosius nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių (abstinencijos).

Pareiga susilaikyti nuo mėsiškų valgių ir toliau galioja visais kitais metų penktadieniais, o visi pageidaujantys nuo mėsiškų valgių galės susilaikyti ir šių metų vasario 16 d.

Dalinkimės vieni su kitais nepriklausomybės džiaugsmu! Te Jūsų džiaugsmui nieko netrūksta (plg. Jn 15,11)!

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato informacija

Pelenų diena – vasario 14 d. – Šv. Mišios 10 ir 18 val. 

Kryžiaus kelias:

• Penktadieniais, prieš Šv. Mišias (apie 17.20 val.).
• Sekmadieniais, po sumos Šv. Mišių (apie 13.15 val.).

Kartais gavėnia būdavo perdėm suvokiama kaip susilaikymo nuo maisto laikas. Tačiau XX a. Bažnyčia, nors ir primygtinai pabrėždama didžiulę pamaldumo ir atgailos praktikos svarbą, gerokai sušvelnino pasninko taisykles. Atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas graso įtraukti į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gera. Žinoma, reikia laikytis keleto privalomų Bažnyčios nurodymų dėl maisto: pasninkauti (susilaikyti nuo pieno ir mėsos produktų) Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį, penktadieniais susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių taisyklė draudžia valgyti žinduolių bei paukščių mėsą ir tai, kas tiesiogiai susiję su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Pasninkaujant leidžiama per dieną sočiai pavalgyti tik kartą, kitus du kartus (pvz., rytą ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Geriant vandenį, pieną, vaisių sultis, pasninkas nepažeidžiamas.

Galbūt kai kas čia jaus stipresnį įkvėpimą. Pavyzdžiui, pagal naujausius Lietuvos vyskupų patarimus galima susilaikyti nuo prabangaus maisto arba atsisakyti nesaikingo pomėgio ar net priklausomybę sukeliančių produktų: saldumynų, kavos, alkoholinių gėrimų, tabako ir pan.

Tačiau apskritai gavėnia yra išskirtinis laikas, kuriuo kiekvienas, pasak šv. Teresės Avilietės, gali „išravėti savo daržą”. Kas uoliai to imsis, tas veikiai ras savo padėčiai tinkamų atgailos ir pamaldumo būdų. Štai keletas jų: tvardyti savo regą ir klausą, susilaikant nuo televizoriaus žiūrėjimo; laikytis išorinės bei vidinės tylos ir rasti daugiau laiko dvasiniams skaitiniams, maldai bei adoracijai vienumoje; šiokiadieniais dalyvauti Mišiose; lankyti ligonius ligoninėse ar senelių namuose; priimti svetimšalius; dalytis su labiausiai stokojančiais… Tokia yra šiuolaikinė ir labai veiksminga gavėnios praktika.

Viena sudedamųjų gavėnios atsivertimo dalių yra susitaikinimas su Dievu ir artimu. Šis susitaikinimas reiškiasi ir vyksta per Sutaikinimo sakramentą. Bažnyčia primygtinai reikalauja, kad kiekvienas jį priimtų prieš Velykas. Tam būtinas asmeninis dialogas su kunigu. Nuodėmių išpažinimui rengiamasi šiuolaikiniam pasauliui pritaikytu sąžinės patikrinimu. Susitaikinimas su Dievu įmanomas tik trokštant ir stengiantis susitaikinti su artimu. Maldoje „Tėve mūsų” iš tiesų tariame: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams”, o Evangelijoje pagal Matą Viešpats pabrėžia: „Jei jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų” (Mt 6, 11–15)

Šaltinis: www.bernardinai.lt