Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapija

Vilnius, 2021 m. kovo 9 d.

Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.

Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Ne kartą atkreiptas dėmesys, jog Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. Prigimtiniai vyrų ir moterų skirtumai nėra spręstina problema, bet duotybė, kuria remiasi šeima ir visuomenė ir kuri atlieka esminį vaidmenį puoselėjant visos visuomenės bendrąjį gėrį, užtikrinant jos tvarumą bei ateitį.

Visuomenė yra praturtinama ne tuomet, kai ignoruojami vyrų ir moterų prigimtiniai skirtumai, bet tada, kai leidžiama ir padedama reikštis tam, kas vyrų ir moterų prigimtyje yra esminga bei geriausia. Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai.

Stambulo konvencija siekia įtvirtinti dviprasmiškai interpretuojamą socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, dirbtinai atskiriančią vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu. Įtvirtinus teisėkūroje neaiškią socialinės lyties (gender) sąvoką, atsiras prievolė ją vartoti ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Ypatingą susirūpinimą kelia Stambulo konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „lyčių vaidmenis be stereotipų“, ne tik siekiant užtikrinti lyčių lygybę, bet ir atmetant iš prigimties kylančius skirtumus. Teisinės prievolės diegti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (Konvencijos 14.1 str.) visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programose įtvirtinimas statytų į pavojų LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tėvų ir globėjų teisę „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Dėl šių priežasčių nepritariame Stambulo konvencijos ratifikavimui ir aukščiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei.

Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir keičiantys prigimtinę šeimos sampratą siūlymai įteisinti partnerystę. Šeima yra natūralus valstybės ir visuomenės pagrindas, o ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš abiejų lyčių sąlygoto tarpusavio papildomumo, kuris yra esminė šeimos atsiradimo sąlyga, išskirianti ją iš visų kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau tai ne tik santuokos sudarymo sąlyga, bet ir prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga.

Šeima kaip pirminė ir prigimtinė bendruomenė yra palankiausia aplinka vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Ji ne tik geriausiai užtikrina vaiko prigimtinius poreikius bei giminystės ryšių tvarumą, bet taip pat ir visuomenės tęstinumą bei tvarumą. Kaip prigimtinė bendruomenė šeima yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Todėl įstatymų leidėjai neturėtų suteikti šeimos statuso ir teisinio pripažinimo toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmę lemiančių prigimtinių savybių.

Todėl Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių.

Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kviečia įstatymų leidėjus pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrintų ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų bei užtikrintų deramą bendrą gyvenimą vedančių asmenų faktinių santykių teisinę apsaugą.

Skatiname visų bendradarbiavimą kuriant visuomenę be smurto ir patyčių, kurioje kiekvieno jos nario santykiai su kitu būtų grindžiami abipuse pagarba ir artimo meile. Siekdami supratimo ir dialogo atpažinkime, jog už įsitikinimų ir pažiūrų įvairovės slypi mus jungiančios bendros žmogiškosios pamatinės vertybės.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas

Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus

Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas, Aukščiausiosios tarybos pirmininkas, dvasinis tėvas Grigorij Bojarov

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Raimondas Stankevičius

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolai Kozelkivskyy OSBM

Šv. Mišios šiokiadieniais 9 ir 18 val.

Šeštadieniais 10 ir 18 val.

Sekmadieniais 10, 12 ir 18 val.

Kryžiaus kelias:

Penktadieniais 17.15 val. ir sekmadieniais po Sumos šv. Mišių.

Gerėjant epidemiologinei situacijai ir matant didelį poreikį palaikyti žmonių dvasią ir tokiu būdu juos sustiprinti, Lietuvos Vyskupų Konferencija nutarė, laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo Pelenų trečiadienio (vasario 17 d.) atnaujinti bendruomeninių šv. Mišių šventimą. Atlaisvinimų apimtis yra konkrečiai susijusi su Savivaldybės epidemiologine situacija ir parengta konsultuojantis su medikais ir sveikatos apsaugos specialistais bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir laipsniškai karantino ribojimų keitimo plano.

Pagal dabartinę Širvintų rajono situaciją, mūsų parapijoje nuo Pelenų trečiadienio įsigalioja tokia dalyvavimo šv. Mišiose tvarka:

• Šv. Mišios švenčiamos dalyvaujant tikintiesiems, kiekvienam užtikrinant ne mažesnį nei 20 kvadratinių metrų plotą ir 2 metrų atstumą tarp žmonių ar šeimų.
• Privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, dezinfekuoti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, o jaučiantys peršalimo simptomus turėtų likti namuose.
• Bažnyčioje tikintieji sėdasi tik į tas vietas, kurios išdėstytos pagal reikalavimus ir pažymėtos žaliais kvadratėliais;
• šalia viename suole gali sėdėti tik kartu gyvenantys vienos šeimos nariai.
• Šv. Komuniją rekomenduojama priimti į rankas, o einant jos priimti laikytis saugaus atstumo vienam nuo kito (bent 2 m).

Situacija bus reguliariai vertinama, sprendimai atnaujinami bei apie juos jus informuosime.

Jau įžengiame į Gavėnios laiką. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai viskas trapu, o situacija greitai besikeičianti, Bažnyčia mus kviečia iš naujo atrasti šį metą kaip malonės laiką, kaip galimybę įžengti į artimą bendrystę su Dievu, į bendrystę, kurios jokios grėsmės iš mūsų negali atimti.

Telydi mus per šią Gavėnią Kristaus prisikėlimo ir naujojo gyvenimo viltis!

Šv. Mišios Pelenų dieną mūsų bažnyčioje 10 ir 18 val.

Pelenų diena – tai gavėnios pradžia. Ši diena pažymėta ypatingos atgailos dvasios, kai išreiškiamas asmeninis žmogaus troškimas atsiversti ir sugrįžti pas Dievą. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas, simbolizuojantis ne tik gavėnios, kaip atgailos, laikotarpio pradžią, bet ir nusižeminimą bei nuoširdų siekį atsiversti ir tikėti Evangelija.

Ką simbolizuoja pelenai?
Pelenų simbolika plati. Pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą. Jau Senajame Testamente sutinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką (Joz 7,6; 2Sam 13,19, Ez 27,30; Job 2,12 ir 42,6.). Pirmųjų amžių krikščionys perėmė šią praktiką.

Apibendrinant, pelenai simbolizuoja:
– myriop einačio žmogaus silpną ir trapų būvį bei jo tuštybę;
– nusidėjusio žmogaus būklę;
– atgailą ir gedulą;
– maldas ir karštą troškimą, kad Dievas ateitų žmogui į pagalbą;
– prisikėlimo troškimą, turint omenyje tai, kad visi žmonės kviečiami dalyvauti Kristaus prisikėlime.

Pasibarstyti pelenais – tai tarsi atlikti viešą išpažintį. Kitaip tariant, pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris per tą dulkėtą medžiagą įspėja apie Dievo teismą, bet taip pat primena jo gailestingumą. Tas, kuris pripažįsta savo menkumą, išgirsta nugalėjusio nuodėmę ir mirtį Mesijo pažadą: „[Viešpats] pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoje bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, kad apreikštų jo šlovę.“ (Iz 61,1-3).

Kaip vyksta pelenų barstymas?
Sekant dar iš XII a. ateinančia tradicija, pelenai paruošiami deginant praėjusių metų pašventintas verbų šakeles. Pelenų palaiminimas ir barstymas vyksta šv. Mišių metu po homilijos. Mišių dalyviams kunigas užberia ant galvos žiupsnelį pelenų arba ant kaktos pelenais daro kryžiaus ženklą, pasirinktinai sakydamas šiuos Šv. Rašto žodžius: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15) arba „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ (plg. Pr 3,19).

Br. Saulius Rumšas OP

„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“ (Lk 2, 10-11)

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

Švenčiame Jėzaus Kristaus gimimą. Šloviname Viešpatį ir dėkojame Jam, kad atėjo į žemę mūsų išgelbėti. Iš meilės mums tapo žmogumi, gyveno tarp mūsų, kentėjo ir mirė ant kryžiaus, kad Prisikėlimu padovanotų amžinąjį gyvenimą Dieve. Būdamas Tėvo šlovėje, Jis pasilieka su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.

Pandemijos metu švenčiant Kalėdas, reiškiu ypatingą artumą visiems sergantiems ir artimųjų netekusiems. Meldžiuosi prašydamas sveikatos ligoniams, tvirtumo ir paguodos – artimųjų liūdintiems, o mirusiems, – amžino džiaugsmo Dangiškojo Tėvo namuose.

Gilią pagarbą ir dėkingumą reiškiu medikams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjoms, gydymo įstaigų vadovams ir darbuotojams, medicinos mokslininkams, įvairių tarnybų vadovams, tarnautojams ir pareigūnams.

Šv. Kalėdų proga sveikinu visus ir drauge dėkoju Dievui, kad sulaukėme Kristaus gimimo šventės, džiaugiamės gyvenimo dovana, turime artimus ir brangius žmones. Drauge dėkojame Viešpačiui, kad galime sėsti šeimoje prie šventinio stalo, kad Advento metu turėjome jautrią širdį ir ją atvėrėme stokojantiems duonos ir žmogiškos šilumos. Kasmet prie Kūčių stalo dėkojame Dievui už visas suteiktas malones. Dėkojame, kad švietė mums savo maloningu veidu, dovanojo laimę ir džiaugsmą, gynė nuo piktojo, buvo šalia išbandymų ir kančios valandomis, stiprino savo žodžiu ir sakramentine malone. Gydė ir guodė, vedė ir globojo.

Šiandienos iššūkių akivaizdoje turime galimybę daug aiškiau pamatyti, kaip mums visiems reikia Dievo! Jo duotas gyvenimas yra tiesiog stebuklas! Kaip šiandien gydytojai kovoja dėl kiekvieno ligonio gyvybės! Kokį skausmą išgyvena šeimos nario netekę artimieji! Tai yra todėl, kad žmogaus gyvybė yra dieviška, šventa. Ji paties Dievo sukurta. Žmogus gali ją tik perduoti, saugoti, gelbėti arba sunaikinti. Gyvybės Viešpats yra tik Dievas. Nuo pat žmogaus prasidėjimo iki natūralios mirties. Švęsti Kalėdas, reiškia švęsti gyvybę, švęsti gyvenimą.

Pandemijai keliant grėsmę daugelio žmonių sveikatai ar net gyvybei, turime jausti atsakomybę už save ir kitus. Prigimtinė moralė įpareigoja laikytis priimtų įstatymų ir reikalavimų, kuriais siekiama užkirsti kelią ligos plitimui. Šiuo išbandymų metu turime būti labiau susitelkę, geranoriški, atidūs, pasirengę dalintis su patiriančiais nepriteklių. Lyg stovėtume „Baltijos kelyje“, turime jausti vieni kitus kaip brolį ir sesę.

Kristaus Gimimas, kurį kasmet išgyvename per šv. Kalėdų šventę, visada yra tas pats. Jis peržengia laiką ir erdvę. Dievas ateina pas mus, į mūsų kraštą, į mūsų pasaulį. Jam rūpime, nes esame Jo atspindys. Jis trokšta, kad vertintume ir brangintume save, gyvenimą, kitą žmogų, tarpusavio santykius. Nori, kad ir mums tai labai rūpėtų. Dievas ateina gyventi su mumis, kad padėtų pasiekti amžiną, niekada nesibaigiančią laimę. Todėl žmogui tiesiog natūralu klausti: kokia gyvenimo prasmė, koks gyvenimo tikslas, dėl ko aš gyvenu? Dabarties patirtys turi mus padrąsinti naujai pažvelgti į save, krikščioniškąjį tikėjimą, religinį gyvenimą, ryšį su Dievu ir artimu. Pirmiausia Kūrėjas trokšta atnaujinti santykius su mumis. Kaip išmintis sako: „Jeigu Dievas pirmoj vietoj, tai ir viskas savo vietoj“. Mums reikalinga atsiversti, keisti galvojimo ir gyvenimo būdą. Net jeigu Išpažinties būta prieš keletą dešimtmečių, tai nesudaro kliūties Dievo gailestingumui. Jis yra mus mylintis Tėvas, kiekvieno paklydusio sūnaus ar dukros rūpestingai ieškantis Gerasis ganytojas.

Dievo malonė ateina į pagalbą mūsų pastangoms atnaujinti santykius su artimu, ypač šeimos nariais. Gali būti labai naudinga dvasios tėvo, psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Ligos, nelaimės metu gyvai pajuntame, kaip esame reikalingi vieni kitų, ypač brangių artimųjų. Kaip norime pamatyti jų veidus, išgirsti balsą, paimti už rankos, apkabinti… Tokie paprastai nepaprasti dalykai. Nepalyginamai vertingesni už bet kokius medžiaginius dalykus, pasiekimus ar galimybes.

Iš savęs turime šalinti ydas, kurios užkrečia ir susargdina sielą, nuodija gyvenimą, atima džiaugsmą, trukdo Dievo malonei širdį pripildyti Dangumi. Sakramentai, Dievo žodis ir malda mus labiausiai saugo, gydo ir stiprina. Šioje kovoje lydi Dievo Motinos ir šventųjų pagalba. Marija myli mus kaip savo Sūnų, nes jos Sūnus už mus atidavė savo gyvybę. Šventieji, mūsų tikrieji bičiuliai, drąsina malda ir švento gyvenimo tiesa pavyzdžiu.

Betliejuje gimęs Jėzus mus kviečia tapti naujais žmonėmis. Eikime pas Jį drąsiai. Jis perkeis mūsų gyvenimą Kalno palaiminimų dvasia, apdovanos Dievo artumu, vidine ramybe, širdies džiaugsmu, sustiprins tikėjimą, viltį ir meilę.

Rengiantis šv. Kalėdoms, Popiežius Pranciškus Apaštališkuoju laišku „Patris corde“ Visuotinėje Bažnyčioje paskelbė Šventojo Juozapo metus. Jame Popiežius atkreipė dėmesį į santūrų, bet kartu labai reikšmingą Šventojo Juozapo gyvenimą. Jis buvo Šventosios šeimos tėvas, savo tėvystę pavertęs meilės auka. Pranciškus priminė vieną esminių tėvystės aspektų – atsakomybę už vaikų ugdymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiandienos žmonės labai dažnai elgiasi ir mąsto taip, tarsi būtų našlaičiai. „Šiandien pasauliui, – rašo Popiežius, – kaip niekada reikia tėvo“.

Mūsų seneliai ir tėvai išgyveno daug įvairių sukrėtimų ir išbandymų. Jiems didžiausia atrama buvo religinis tikėjimas, šeima, tradicijos, meilė Tėvynei. Tegul šios gyvenimu patvirtintos vertybės padeda ir mums ištverti, drauge kurti prasmingą savo ir Lietuvos ateitį.

Kaip jūsų ganytojas, o kartu brolis ir tėvas, kiekvieną nuoširdžiai sveikinu ir laiminu Kristaus Gimimo šventės proga!

Palaimintų ir sveikų Naujųjų Viešpaties Metų!

Amen.

Vyskupas † Jonas IVANAUSKAS

Šv. Kalėdos, 2020 m.

Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias, Lietuvos vyskupų sprendimu, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. parapijos kunigai aukoja kiekvieną dieną, bet be tikinčiųjų. Šv. Mišių metu meldžiamasi tikinčiųjų intencijomis ir už parapijiečių sveikatą, prašoma Dievo palaimos. Norintys įsigyti kalėdaičių ar atlikti išpažintį, gali atvykti į bažnyčią prieš arba po šv. Mišių arba asmeniškai susitarti su prapijos kunigais. Mūsų bažnyčia yra atvira kiekvieną dieną privačiai tikinčiųjų maldai.

Sekmadieniais ir švenčių dienomis raginame dalyvauti šv. Mišiose, kuriuos bus transliuojamos per LRT televiziją, Marijos radiją ar parapijų feisbukų paskyras.

Kasdien 20 val. kviečiame melstis „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami..“ (žr. Katalikų maldyne), skambant bažnyčios varpui.

Dėl šv. Mišių intencijų, laidotuvių ir kitų sielovadinių patarnavimų prašome kreiptis į parapijos kleboną kun. L. Klimą telefono Nr. 8 611 43 915 arba el. paštu sirvintubaznycia@gmail.com.

Taip pat kreipkitės, jei reikalinga pagalba ar dvasinė parama.

Norintys paremti parapiją ar paaukoti auką už šv. Mišių laikymą, galite tai padaryti pervesdami auką į parapijos sąskaitą Nr. LT114010042000387340 (AB Luminor bankas), mokėjimo paskirtyje nurodydami „Auka už Mišias“.

VISIEMS DĖKOJAME IR MELDŽIAME STIPRYBĖS, RAMYBĖS, SUSITELKIMO IR DIEVO PALAIMOS!

Su pagarba

Širvintų parapijos dvasininkai

Nuo gruodžio 16 d. visoje Lietuvoje įsigaliojo griežtos karantino sąlygos, kai ribojamas ne tik gyventojų judėjimas, bendravimas, bet, pasak žiniasklaidos, uždaromos bažnyčios.

Gruodžio 15 d. Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius. „Šiomis dienomis ypač svarbi mūsų vienybė, solidarumas ir pagarba vieni kitiems, – rašoma kreipimesi. – Atsižvelgdami į mus ištikusios situacijos rimtumą ir krašto valdžios paskelbtus apribojimus, nutarėme nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. sustabdyti viešas pamaldas bažnyčiose. Kaip jau buvo pavasarį, taip ir dabar raginame tikinčiuosius jungtis į šv. Mišias, transliuojamas per televiziją, radiją ar internetu.“

Bažnyčios neuždaromos, priešingai, jos lieka atviros, „kad tikintieji galėtų privačiai melstis, atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją susitarę su kunigu. Kunigai budės bažnyčiose ar klebonijose ir priims tikinčiuosius. Laidotuvių šv. Mišios ar kitų sakramentų šventimas vyks tik artimiausių šeimos narių aplinkoje.“

Kunigą visuomet rasite bažnyčioje arba raštinėje, tada galėsite įsigyti ir kalėdaičių, ir susitarti dėl išpažinties, ir dėl laidotuvių šv. Mišių.

Raštinėje interesantai priimami nuo 8 iki 18 val.

Pasiteirauti galima:

tel. Nr. 8 611 43 915,

el. paštu: sirvintubaznycia@gmail.com

Kalėdinės šv. Mišios Lietuvos vyskupų sprendimu bus aukojamos be tikinčiųjų:

Gruodžio 24 d. 10 ir 22 val.

Gruodžio 25 d. 9 val.

Gruodžio 26 d. 10 ir 18 val.

Gruodžio 27 d. 10, 12 ir 18 val.

Gruodžio 31 d. 10 ir 18 val.

Sausio 1 d. 12 val.

Vadovaujantis Lietuvos vyskupų sprendimu, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. šv. Mišios aukojamos be tikinčiųjų.

Šv. Mišios aukojamos:

Darbo dienomis 9 ir 18 val.

Šeštadieniais 10 ir 18 val.

Sekmadieniais 10, 12 ir 18 val.

Kleboną-dekaną visuomet rasite prieš arba po šv. Mišių, tada galėsite įsigyti ir kalėdaičių.

Vadovaujantis Lietuvos vyskupų sprendimu, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. šv. Mišios aukojamos be tikinčiųjų.

Raštinėje interesantai priimami nuo 8 iki 18 val.

Pasiteirauti galima tel. Nr. 8 611 43 915, el. paštu sirvintubaznycia@gmail.com

Sekmadienį, lapkričio 29 d., Bažnyčia pasitinka adventą – šlovingo Kristaus gimimo laukimo laiką. Šeimose tėvai su vaikais ruošia advento kalendorius, bažnyčiose tikintieji pina advento vainikus papuošdami keturiomis žvakėmis, simbolizuojančiomis laikotarpio trukmę. Taip pat tikintieji raginami per šį laukimo laiką atlikti kuo daugiau labdaringų, artimo meilės darbų, daugiau skirti laiko maldai, laiką leisti ne triukšminguose susibūrimuose ar šventėse, o tyloje. Be to, šis ramybės laikotarpis yra puiki proga šeimos nariams, ypatingai siaučiant Covid-19 virusui, pabūti kartu, mokytis vieniems kitus priimti su meile, kantrybe, atsakomybe.

Širvintų parapijos jaunimas taip pat tęsia savas tradicijas ir Širvintų ir Bagaslaviškio bažnyčioms ir jų tikintiesiems nupynė advento vainikus, patys dekoravo. Ši jaunimo iniciatyva džiugina parapijiečius. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Širvintų parapijos dekanas kun. Leonas Klimas parapijiečiams parūpino kalėdaičių, kurių galima įsigyti jau šį sekmadienį, po šv. Mišių. Taip pat prieš ir po šv. Mišių per visą advento laikotarpį tikintieji galės įsigyti kalėdaičių bažnyčioje. Be kalėdaičių neįsivaizduojama šv. Kūčių vakarienė. Tai tarsi mūsų – tikinčiųjų, šeimos narių – vienybės, bendrumo ir taikos simbolis. Kū­čių va­ka­rą lau­žo­me ka­lė­dai­tį, pa­sižada­me da­ly­tis vie­ni su ki­tais Die­vo ma­lo­nė­mis, mei­le, rū­pes­čiais, džiaugs­mais, ne­šio­ti vie­ni ki­tų naš­tas. To­dėl ka­lė­dai­čio lau­žy­mas pa­ly­di­mas pa­ties Jė­zaus iš­mo­ky­ta „Tė­ve mū­sų“ mal­da, ku­ri yra Die­vo vai­kų vie­ny­bės mal­da. Šv. Mo­ti­na Te­re­sė sa­ky­da­vo: „Besimel­džian­ti šei­ma išlie­ka vie­nin­ga“.