Neužmirškime savo Širvintų bažnyčios

Šv. Mišios, bendros Rožinio, už Teofilių Matulionį maldos, širdį virpinančios giesmės, bendrystė – štai ko jau tikriausiai kiekvienas tikintis pasiilgo ir nori išgyventi ne nuotoliniu būdu. Gali atrodyti, kad karantinas sutrikdė mūsų parapijos gyvenimą. Gal iš dalies taip yra, bet gyvenimas, nors ir sulėtintai, bažnyčioje verda.

Širvintų bažnyčia atverta kiekvieną dieną nuo 17 iki 18 val.. Tikintieji gali ateiti dvasinio pokalbio, pasimelsti, atlikti išpažintį. Nors viešosios šv. Mišios uždraustos karantino metu, tačiau kunigai jas aukoja už uždarų bažnyčios durų. Parapijos kunigai meldžiasi už mus ir savo malda užtaria mūsų – tikinčiųjų – prašymus. Šiuo sunkiu pandemijos laiku kunigai atlieka svarbų vaidmenį suteikdami žmonėms pasitikėjimo ir vilties.

Nuo balandžio 27 d. šv. Mišios bus aukojamos pirmadieniais–šeštadieniais iki atskiro Lietuvos vyskupų nutarimo. Dalyvių skaičius ribojamas. Įleidžiami į bažnyčią tikintieji su veidą dengiančiomis kaukėmis, išlaikant saugų atstumą tarp pamaldų dalyvių (10 kvadratinių metrų vienam žmogui). Jei žmonės netelpa bažnyčioje, lauke esantys tikintieji laikosi 2 metrų atstumo vienas nuo kito. Komunija dalijama pirmiausia bažnyčios viduje, po to lauke esantiems tikintiesiems, prieš tai juos perspėjus, kad neitų vidun.

Aukojamos negiedotinės šv. Mišios be pridėtinių pamaldų.

Šv. Mišias galima užsakyti

Karantino metu mūsų Bažnyčiai svarbi parama būtų šv. Mišių užsakymas įvairiomis intencijomis. Šv. Mišias galima užprašyti telefonu 8 611 43 915 (dekanas kun. Leonas Klimas) arba elektroniniu paštu sirvintubaznycia@gmail.com. Užsakant šv. Mišias ir nesant galimybės perduoti auką į rankas, ją galima pervesti į parapijos sąskaitą Nr. LT114010042000387340 (AB Luminor bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka už Mišias“.

Be to, visuomet išlieka galimybė rūpimu klausimu pasikalbėti su kunigais – Leonu Klimu ir Adam Adukowski – telefonu.

Bažnyčioje restauruotos skulptūros ir atnaujinta sakykla

Pasibaigus karantinui, Širvintų parapijos tikinčiųjų ir svečių laukia staigmena – vos įžengus į šventorių, pasitiks restauruotos skulptūros – vyskupas šv. Augustinas ir popiežius Pijus V, o bažnyčios viduje – puošniai atnaujinta sakykla. Sakyklos atnaujinimo darbai įvertinti 7 200 Eur, skulptūrų restauravimas – 4 000 Eur. Skulptūros ir sakykla buvo pastatytos prieš šv. Velykas.

Bažnyčia gyvuoja jau 160 metų

Mūsų Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia šiemet švęs 160-ąjį jubiliejų, todėl ir stengiamasi, kad ne tik būtų atgaivinta bažnyčios istorija, atskleistas jos architektūros originalumas, populiarinama meno kūrinių svarba dvasingumui, bet ir atverčiamas naujas istorijos lapas – įkvėpti tikinčiųjų bendruomenei gyvumo, nustebinti naujomis architektūros dekoro detalėmis.

Bažnyčios išlaikymas

Tikriausiai ne vienam Širvintų parapijos tikinčiajam kilo klausimas, kaip galėtų prisidėti prie parapijos veiklos, ruošimosi iškiliam bažnyčios jubiliejui, o galbūt ir pasipiktins, jog vėl prašoma aukos, finansinės paramos. Kiekvieno tikinčio pareiga – rūpintis savo bažnyčia, tai byloja ir penktasis Bažnyčios įsakymas. Be to, bažnyčią reikia šildyti, apšviesti ir kitaip prižiūrėti, ir kai ką iš tų dalykų reikia daryti netgi tuomet, kai pamaldos nevyksta. Taip pat bažnyčios gyvavimą užtikrina ne tik kunigai, bet ir joje veikiantys pasauliečiai, kuriems mokamas atlygis, veikia karitatyvinės organizacijos, kurioms paramos ir lėšų dabar reikia ne mažiau, o, turbūt, daugiau nei paprastai.

Auka parapijai bei šv. Mišių užsakymas leistų kunigams, bažnyčios darbuotojams, parapijos organizacijoms pajusti tikinčiųjų pritarimą, palaikymą ir padėtų išgyventi bendrystę su Viešpačiu ir su palaikančiais parapijiečiais.

Širvintų parapijos duomenys:

Kodas: 191241784

Pavadinimas: Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapija

adresas: Vilniaus g. 108, Širvintos

Piniginę paramą parapijai galite pervesti į parapijos banko sąskaitą Nr. LT114010042000387340

AB Luminor banke.

Širvintų parapijos informacija

Comments Off on Neužmirškime savo Širvintų bažnyčios

Velykų stalo valgių palaiminimas

Vadovaujantis maldai uždega žvakę ant stalo. Tada jis žegnojasi ir taria: Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Visi atsako: Amen.

Vadovas: Kristus prisikėlė! Aleliuja!

Visi: Iš tikrųjų prisikėlė! Aleliuja!

Po to vienas iš dalyvaujančiųjų skaito Šventojo Rašto tekstą (Lk 24, 36-43)

Iš šventosios Evangelijos pagal Luką: [Jiems besikalbant apie tai, kas įvyko,] pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.

Tada vienas iš dalyvaujančiųjų skaito intencijas:

Prisikėlusiam Kristui, kuris nugalėjo mirtį ir atvėrė mums vartus į amžinybę, išsakykime savo prašymus: Prisikėlęs Kristau, apdovanok mus meile, sutarimu ir ramybe.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, suteik sveikatos visiems sergantiems ir stiprybės tiems, kurie juos gydo ir slaugo.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, pradžiugink visus, kurie šį rytą yra vieniši ar nuliūdę.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, atlygink tiems, kurie šiandien dirba ir tarnauja visų labui.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, aplankyk savo meile tuos, kurių pasiilgome ir su kuriais šiandien negalime būti kartu.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, priimk į savo amžinąjį džiaugsmą mirusiuosius, ypač … (paminimi mirusieji).

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Vadovas: Melskimės taip, kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus išmokė:

Visi: Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Po to vadovas taria: Su džiaugsmu šloviname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, kuris, prisikėlęs iš numirusių, pasirodei mokiniams laužydamas duoną; ateik, Viešpatie, tarp mūsų, kai dėkodami valgome šias dovanas; priimk mus, tave priimančius kaip svečią savo broliuose ir seseryse, prie stalo savo Karalystėje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen.

Pavalgius šeimos tėvas arba vadovas taria: Mokiniai pažino Viešpatį, aleliuja.

Visi: Kai jis laužė duoną, aleliuja.

Vadovas: Melskimės. Dieve, gyvybės Šaltini, išliek į mūsų širdis Velykų džiaugsmą; davęs mums žemiško maisto, leisk nuolat gyventi nauju gyvenimu, kurį prisikeldamas Kristus mums pelnė ir gailestingai suteikė. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

Visi: Amen.

Comments Off on Velykų stalo valgių palaiminimas

LIETUVOS VYSKUPŲ VELYKINIS GANYTOJIŠKASIS LAIŠKAS. Prisikėlusio Jėzaus dovana

Brangūs broliai ir seserys,

Su šv. Velykomis! Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi! Sveikiname Jus šią didžią mūsų tikėjimo šventės dieną! Ji mums skelbia: Dievas aplankė žemę kaip Jėzaus Kristaus asmuo, Jis žmones mokė, guodė ir gydė, tačiau buvo neteisingai apkaltintas ir nužudytas, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Jėzaus prisikėlimas parodė, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas – mes esame sukurti amžinybei! Ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Tačiau tik po šio didingo Velykų įvykio visi mes turime galingą pagrindą vilčiai, kad išsipildys Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Kokia svarbi yra mūsų tikėjimo reikšmė: nuo jo priklauso mūsų amžinas likimas! Tad dabar, pasak šv. apaštalo Pauliaus, „mes esame išgelbėti viltimi“ (Rom 8, 24). Mūsų Mokytojas ir Viešpats žada mums dangų, jei priimsime Jo meilę ir draugystę.

Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis“ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis.“ Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti“ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats.

„Jūs nebijokite!“ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.

Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.

„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai. Vienykimės maldoje šiomis ypatingomis dienomis! Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!

Aleliuja, Kristus prisikėlė, iš tiesų prisikėlė!

Lietuvos vyskupai

Comments Off on LIETUVOS VYSKUPŲ VELYKINIS GANYTOJIŠKASIS LAIŠKAS. Prisikėlusio Jėzaus dovana

Širvintų bažnyčia atidaryta asmeninei maldai

Širvintų parapijos kunigai informuoja, kad šv. arkangelo Mykolo bažnyčia kiekvieną dieną, 17–18 val., atidaryta asmeninei maldai. Taip pat tikintieji tuo metu gali atlikti išpažintį.

Primename, kad dėl pratęsto karantino viešosios šv. Mišios neaukojamos. Tikintieji kviečiami nuotoliniu būdu dalyvauti šv. Mišiose, kurios transliuojamos per Marijos radiją, LRT televiziją, parapijų feisbukų paskyrose.

Parapijos dvasininkai kiekvieną dieną privačiai aukoja šv. Mišias prašydami Dievo palaimos, apsaugos nuo pikto ir siautėjančio COVID-19 viruso.

Telydi Jus Dievo Apvaizda ir artimo meilė!

Comments Off on Širvintų bažnyčia atidaryta asmeninei maldai

Didžioji savaitė ir šv. Velykos be viešųjų pamaldų ir šv. Mišių

Dėl COVID-19 pandemijos ir pratęsto karantino šv. Mišiose Lietuvos tikintieji ir toliau dalyvaus tik nuotoliniu būdu – net ir per šv. Velykas, svarbiausią krikščionims šventę.

Apie tai pranešė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas.

Didžiosios savaitės pamaldos

Remdamiesi Šventojo Sosto nurodymais, Lietuvos vyskupai nusprendė, kad visą Didžiąją savaitę šv. Mišios vyks be žmonių, atsisakoma visų procesijų.

Krizmos (Didžiojo ketvirtadienio ryto) Mišios vyks be visų kunigų dalyvavimo, kaip yra įprasta šiose pamaldose.

Didžiojo ketvirtadienio vakarą, Paskutinės vakarienės Mišių metu, nebus liturgijoje numatyto kojų plovimo – kadangi pamaldos vyks be susirinkusių tikinčiųjų.

„Didįjį penktadienį Šventojo Sosto nurodymu pridedamos maldos už sergančiuosius, mirštančiuosius, medikus ir visus žmones, kurie sutrikę pandemijos akivaizdoje“, – sakė arkivysk. G. Grušas. Įprastinė rinkliava dėl pagalbos Šventajai Žemei – praleidžiama.

Pati pagrindinė – Velyknakčio – liturgija bus švenčiama tiktai katedrose ir parapijų bažnyčiose – ir be žmonių. Šventojo Sosto nurodymu, nebus apeigų lauke prie laužo – kunigai Velykų žvakę uždegs iškart prie altoriaus.

Velykų ryto Mišios taip pat vyks be žmonių, tačiau 8.00 val. ryto bažnyčios skambins varpais ir skelbs Prisikėlimą.

Suaugusiųjų krikštas

Įprasta, kad per Velyknačio Mišias yra krikštijami suaugusieji, kurie visus metus ruošėsi tapti krikščionimis. Spaudos konferencijoje pranešta, kad šiais metais per Velykų Mišias nebus ir suaugusiųjų krikšto – jis atidedamas vėlesniam laikui.

Visų kitų sakramentų – Sutvirtinimo bei Pirmosios Komunijos – teikimas taip pat yra atidedamas iki karantino pabaigos.

Velykinė išpažintis

Velykinė išpažintis taip pat yra svarbi pasiruošimo svarbiausiai krikščioniškai šventei dalis. Laikas jai atlikti yra iki birželio 29 d., Petro ir Pauliaus šventės. Tad nėra skubos. „Kaip tik raginame, kad šiuo metu kuo daugiau žmonių sukeltų tobulą gailestį už savo nuodėmes ir atliktų išpažintį, kai bus galima“, – sako Vyskupų konferencijos pirmininkas.

Mišių intencijos

Nemažai žmonių kreipiasi su prašymu aukoti šv. Mišias jų intencijomis. Vyskupai primena, jog šv. Mišios ir toliau aukojamos privačiai, o norint perduoti intenciją ar palikti auką, nebūtina eiti į bažnyčią. Visą reikiamą informaciją, kontaktinius duomenis ar būdus paaukoti tikintieji turėtų rasti parapijų svetainėse. Atliekant pinigų perlaidą, paskirtyje svarbu įrašyti, už ką konkrečiai ta auka skiriama.

Nors Bažnyčios istorijoje tokios situacijos, kai tikintieji negali dalyvauti Mišiose, nėra buvę, Vyskupų konferencijos pirmininkas priminė, kad mūsų tautos istorijoje buvo panašių laikmečių, pavyzdžiui, tremtys, kai tikintieji negalėjo pasiekti kunigų. „Bažnyčia tokiais atvejais visada kviečia dvasiškai jungtis su Viešpaties artumu, išgyventi Kryžiaus slėpinį ir Prisikėlimą. Nieko nepadarysi, yra tokia situacija – nors unikali – meldžiamės pagal galimybes. Tas unikalumas yra galimybė naujoms malonėms.“

Kiti svarbūs klausimai

Dar vienas Lietuvos vyskupų sprendimas – atidėtos Lietuvos jaunimo dienos, kurios birželio pabaigoje turėjo vykti Šiauliuose. Kokia bus kita festivalio data, vyskupai spręs, kai pasibaigs karantinas.

Žurnalistams paklausus, ar pasiekia vyskupus žinia, kad atsiranda žmonių, mažomis grupelėmis susirenkančių švęsti šv. Mišias, LVK pirmininkas priminė, kad griežtas reguliavimas yra „dėl visų mūsų saugumo“. Tad, išgirdus apie tokias iniciatyvas, kunigai yra perspėjami laikytis rekomendacijų.

Spaudos konferencijos metu paminėta, jog, laidojant nuo COVID-19 mirusį žmogų, kunigas dalyvauti gali, kūnas neturi būti kremuojamas, tačiau karstas turi būti uždarytas.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas taip pat sakė, kad šiuo metu nėra kunigų, užsikrėtusių COVID-19 virusu, o tie, kurie grįžo iš užsienio, jau baigė saviizoliacijos laikotarpį.

Kunigai taip pat patarnauja ligoninėse ir slaugos namuose. Pasak arkiv. G. Grušo, atlikdami savo tarnystę, kunigai turi laikytis visų ligoninės ar slaugos namų medikų ir administracijos nurodymų dėl saugos priemonių. Jei asmuo nėra užsikrėtęs COVID-19 virusu, kaip ir iki šiol, ligonį kunigas lanko, jei yra pakviečiamas. Ligoniui, užsikrėtusiam COVID-19 virusu, „kapelionai teikia dvasinę pagalbą nuotoliniu būdu“.

Šaltinis: Bernardinai.lt

Comments Off on Didžioji savaitė ir šv. Velykos be viešųjų pamaldų ir šv. Mišių

Tikintieji kas vakarą, skambant bažnyčių varpams, kviečiami melstis į šv. Juozapą už medikus ir sergančius koronavirusu

LIETUVOS VYSKUPAI karantino metu nurodo „kas vakarą, 20 val., skambant bažnyčių varpams, asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus. Prašant Bažnyčios globėjo šv. Juozapo užtarimo, Vyskupai ragina melstis malda „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“.

Vyskupai kovo 20 d. paskelbė „Atgailos ir pasninko diena. Tą dieną tikintieji yra kviečiami melstis bei aukoti savo pasninką už sergančiuosius, medikus ir visus, kurie dirba siekdami pažaboti šį virusą“.

Gerbiami Parapijiečiai, prašome atsiliepti į šuos vyskupų nurodymus! 

Parapijos klebonas

Malda į palaimintąjį Juozapą:

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami.
Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos,
    su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum.
Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja,
    ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų,
    maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,
    ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu.
Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones.
Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų.
Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir,
    kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus,
    taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių,
    o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos,
    galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę.
Amen.

Comments Off on Tikintieji kas vakarą, skambant bažnyčių varpams, kviečiami melstis į šv. Juozapą už medikus ir sergančius koronavirusu

Informacija tikintiesiems dėl sielovados karantino sąlygomis

Mieli tikintieji,

norime pateikti kelias praktines gaires dėl sielovados karantino sąlygomis.

Gyvenimas tęsiasi, pateikdamas naujus iššūkius, tačiau taip pat – ir naujas galimybes. Kiekvienoje situacijoje stengiamės tikėjimu atpažinti Dievo artumą ir dalyvauti Jo gailestingojoje meilėje. Ieškodami iškylančių klausimų sprendimo, išlaikykime pasitikėjimą Dievu ir pagarbą bei veiklią meilę vieni kitiems. Būkime degančiu žiburiu, kuris šviečia visiems (plg. Mt 5, 15).

1. „Kur avys, ten ganytojai“

Šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius:

  • pasilikdamas savo tarnystės vietoje,
  • kasdien melsdamasis už parapijiečius per šv. Mišių auką, Valandų liturgiją,
  • numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.),
  • būdamas pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

2. Krikštas

Kūdikiui esant mirties pavojuje, Krikštas yra teikiamas neatidėliojant (kan. 867 §2).

Šiuo metu kūdikis krikštijamas, dalyvaujant tik tėvams ir krikštatėviams. Apsvarstytina galimybė Krikšto šventimą atidėti iki laiko, kai bus atšauktas karantinas.

3. Eucharistija

Aukojamos šv. Mišios visomis užsakytomis ir toliau užsakomomis intencijomis.

Atšaukus viešas pamaldas, šv. Mišios aukojamos be žmonių. Tikintieji tą dieną yra kviečiami savo intencija melstis namuose, jungiantis į šv. Mišių auką televizijos, radijo, interneto transliacijos dėka ir priimant dvasinę komuniją.

Bažnyčios šiuo metu yra atidarytos tik privačiai, neorganizuotai pavienių tikinčiųjų maldai. Bažnyčioje nerengiamos bendros pamaldos: nekalbamas Rožinis, Gailestingumo vainikėlis, litanijos, neinamas Kryžiaus Kelias ar Kalnai.

4. Atgailos sakramentas

Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos. Kunigai yra pasirengę išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių.

Kai nėra galimybės atlikti sakramentinę išpažintį, labai rekomenduojama vadinamoji dvasinė išpažintis: ją sudaro tobulas gailestis dėl nuodėmių ir pasiryžimas atlikti sakramentinę išpažintį. Tobulas gailestis yra tada, kai gailimasi ne iš Dievo baimės, bet iš Dievo meilės. Tobulas gailestis naikina nuodėmes, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti sakramentinėje išpažintyje, kai tik tai bus įmanoma.

5. Ligonių lankymas

Galima kviesti kunigą pas ligonius, kurie dėl savo būklės pageidauja neatidėliojant priimti Ligonių patepimą ir kitus sakramentus, nors įprastas ligonių lankymas laikinai nutraukiamas.

Patarnaujant ligoniams, naudojamasi būtinomis apsaugos priemonėmis, laikomasi ligoninėse nustatytos tvarkos.

Pasirūpinti vienišais, sergančiais giminaičiais ar kaimynais, kad jie neliktų be maisto, pagalbos ar paprasto žmogiško bendravimo, kad ir telefonu – tai labai svarbus artimo meilės darbas.

6. Laidotuvės

Laidotuvių šv. Mišios už mirusįjį taip pat aukojamos, nedalyvaujant žmonėms, o apeigos atliekamos tik kapinėse. Raskime naujų būdų malda ir užuojauta pasiekti ir palaikyti artimuosius.

7. Santuokos

Jau suplanuotas santuokas siūlytina nukelti vėlesniam laikui. Priešingu atveju jos laiminamos dalyvaujant tik sužadėtiniams ir dviem liudytojams.

8. Maldos tiltas

Raginame pagal galimybes kasdien 20 valandą, skambant bažnyčių varpams, prašyti šv. Juozapo užtarimo, kalbant maldą „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“. Tai mūsų visų solidari malda šiuo sudėtingu laiku. Kviečiame ir kita asmenine ar šeimos malda palaikyti ligonius, gydytojus, slaugytojus ir visus, kuriems šis metas yra ypač sunkus.

Į Tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju, ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos, galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.

Lietuvos vyskupai     

Comments Off on Informacija tikintiesiems dėl sielovados karantino sąlygomis

Lietuvoje paskelbus karantiną, nebevyks viešos pamaldos

Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos.

Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusio amžiaus žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje.

Bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams.  Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams.

Drauge raginame dar daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, prisimindami Jėzaus Kančią mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi Gavėnios kelyje.

Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną iš mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!

Šaltinis: https://www.vaticannews.va/lt.html

Kaip dalyvauti Šv. Mišiose stebint transliaciją, skaitykite čia

Kas yra dvasinė Komunija ir kaip ją priimti, skaitykite čia

Comments Off on Lietuvoje paskelbus karantiną, nebevyks viešos pamaldos

Parapijos jaunimas ruošiasi Lietuvos jaunimo dienoms

Vasario 22 d. Širvintų parapijos jaunimas dalyvavo susitikime su Molėtų parapijos jaunimu. Susitikimo tikslas – pasiruošti Lietuvos jaunimo dienoms, kurios vyks birželio 27–28 d. Šiauliuose, Kryžių kalne.

Susitikimas prasidėjo adoracija Molėtų bažnyčioje, po to visi drauge šventė šv. Mišias. Susitikimas tęsėsi parapijos salėje, kur vyko agapė. Jaunimas dalinosi mintimis apie būsimas jaunimo dienas, jų prasmę.

Comments Off on Parapijos jaunimas ruošiasi Lietuvos jaunimo dienoms

IN MEMORIAM. KUNIGAS ANTANAS ČERNA – UOLUS DIEVO KARYS

1937 m. lapkričio 20 d.–2020 m. vasario 20 d.

Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapija drauge su Kaišiadorių vyskupijos dvasininkais vasario 22 d. amžinybėn išlydėjo ilgametį altaristą kunigą Antaną Černą.

Šiandien Pušaloto parapija, esanti Pasvalio rajone, gali didžiuotis, kad kunigas Antanas Černa, uolus Dievo karys, pasaulį išvydo būtent ten – prieš 82 metus, 1937 m. lapkričio 20 d.

Baigęs vidurinę mokyklą, dirbo tarybinio ūkio buhalterijoje. Pajutęs pašaukimą, 1960 m. įstojo į Kauno tarpdiacezinę kunigų seminariją. Kaip pasakojo emeritas vyskupas Juozapas Matulaitis, tais sovietiniais laikais klierikai nuolat buvo kviečiami saugumo, verbuojami ir klausinėjami, ar tikrai nori toliau mokytis, ar tikrai pasirinko teisingą kelią, gaudavo gundančių pasiūlymų. Kunigas Antanas tvirtai ėjo savo pasirinktu keliu ir nė akimirkai nesuabejojo pašaukimu tapti kunigu ir tarnauti Dievui ir žmonėms.

1965 m. gegužės 18 d. įšventintas į kunigus Kaišiadorių vyskupijai kunigas Antanas pradėjo savo tarnystės kelią, kupiną kliūčių, iššūkių, išradingumo, uolumo ir kūrybingumo. Nuo 1965 m., kas metus, buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją: 1965 m. dirbo Jiezno (Prienų r.) parapijos vikaru, po metų tapo Palomenės parapijos klebonu ir aptarnavo Kryvonis (Kaišiadorių r.), 1968 m. jau Nemunaityje (Alytaus r.), o nuo 1969 m. Kiaukliuose (Širvintų r.), kur darbavosi net septynerius metus, ir dar aptarnavo Zibalus. Per tuos septynerius tarnystės metus, kunigo Antano pastangomis buvo įrengta karo metu sudegusi medinė Kiauklių bažnyčia.

1976 m. kunigas buvo perkeltas į Pivašiūnus. Tuo metu šios parapijos bažnyčia buvo tik maža kaimo šventovė, į kurią galbūt tik dzūkeliai atvykdavo pasimelsti ir paprašyti Dievo Motinos malonių. Kunigo Antano dėka buvo atgaivinta ši šventovė. Nors šioje parapijoje dirbo nemažai kunigų ir pasitarnavo, kad ji taptu vyskupijos piligrimystės centru, tačiau piligrimų šventovės įkūrėjas ir pradininkas, kaip teigia dvasininkai, buvo kunigas Antanas. Jis parodė išradingumą sutvarkydamas senąją Pivašiūnų bažnyčią, papuošdamas švč. Mergelės Marijos paveikslą, nors patyrė daug sunkumų ir teko įveikti daug kliūčių. Taip pat ypatingai išgarsėjo suorganizuodamas jaunimo procesiją sovietiniais laikais. Visus vyresniuosius paprašė užleisti jaunimui vietą. Juos papuošė procesijos drabužiais. „Taip lyg drąsino, skatino abejojančius eiti su Kristumi“, – prisimena tuomet Butrimonių parapijoje tarnavęs emeritas vyskupas J. Matulaitis.

Kunigas Antanas Černa taip pat ėjo Alytaus dekanato vicedekano pareigas, buvo vyskupijos bažnytinio meno ir remonto komisijos nariu. Pasižymėjo išskirtiniu uolumu pastoracijoje. Kaip vienas iš dvasininkų teigė, Pivašiūnų parapijoje kunigas padėjo ne tik savo jėgas, bet ir sveikatą. Jis persitempė, teko gydytis. Ta liga jį persekiojo visą gyvenimą. Anot dvasininko, kartais ne tik buvo sunku šalia kunigo, bet ir pats kunigas kovojo su savo negaliomis.

Nuo 1983 m. kunigas Antanas Černa darbavosi Vievyje ir aptarnavo Kazokiškių parapiją. Ir čia kunigas neliko nepastebėtas. Jis parapiją garsino jaunimo procesijomis, paruošdamas jaunus vargonininkus, atnaujino bažnyčios altorius, į dvasininkų kelią pakvietė ne vieną jaunuolį. Vyskupas Algirdas Jurevičius yra vienas iš jo mokinių.

Pablogėjus sveikatai, 2005 m. kunigas Antanas Černa buvo atleistas iš klebono pareigų ir paskirtas altaristu į Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapiją. Naujos pareigos, su kuriomis taip pat reikėjo susigyventi, nesustabdė kunigo pašaukimo tarnauti Dievui ir žmonėms. Širvintiškiai jį pažino kaip uolų pamokslininką, liturgijos puoselėtoją, religinės muzikos mylėtoją, dvasios tėvą.

Kunigas širvintiškius nustebino savo poetiniais ir prasmingais pamokslais. Ne vienas gaudyte gaudė jo kiekvieną ištartą aiškų žodį. Labai uoliai laikėsi liturgijos ir griežtai reikalavo jos laikytis ne tik kunigų, bet ir parapijiečių, vargonininkų. Choristai jį mena kaip liturginės muzikos žinovą. Jo rūpesčiu buvo sudaryti giesmių aplankai pagal liturginius metus. Paskutiniais gyvenimo metais, kiek leido sveikata, kunigas nuoširdžiai patarnaudavo Krikštėnų seserims karmelitėms jų rekolekcijų namuose. Eilės nusidriekdavo prie kunigo klausyklos, o kas susitardavo ir privačioms išpažintims. Mylėjo jį žmonės. Ir jis žmones mylėjo.

Vasario 22 d., kai Širvintų bažnyčios parapijiečiai ir Kaišiadorių vyskupijos dvasininkai palydėjo kunigą Antaną Černą amžinybėn, katalikų Bažnyčia minėjo šv. apaštalo Petro Sosto šventę. Tikimės, kad šv. Petras bus jam maloningas ir atrakins amžinuosius vartus. Kaip anuomet Jėzus klausė apaštalo Petro, ar mylįs, šiandien tarsi girdim, kaip Dievas klausia kun. Antano Černos: „Ar mylėjai mane? Ar artinai žmones prie manęs?“ „Taip, Viešpatie, stengiausi, kiek galėjau, kiek leido mano jėgos, mano kūrybingumas… Tiek klausykloje, tiek prie altoriaus, tiek sakydamas pamokslus… Išlaikiau tikėjimą, kovojau gerą kovą“, – tarsi girdime atsakant kunigą Antaną Černą.

Parengta pagal Kaišiadorių vyskupijos kurijos informaciją ir dvasininkų pamokslus, pasakytus per šermenis ir laidotuvių dieną

Comments Off on IN MEMORIAM. KUNIGAS ANTANAS ČERNA – UOLUS DIEVO KARYS