Širvintų parapijos globos namuose nėra kada liūdėti

Širvintų parapijos globos namai savo veiklą vykdo beveik jau dvidešimt metų. Žmonės čia atvyksta nepažįstami, iš įvairių Lietuvos vietų, daugybės ligų, ar sunkumų kamuojami su savomis istorijomis ir gyvenimais. Dažniausiai jie būna uždari, tylūs, nelinkę ką nors daryti, kitaip sakant, save nusirašę, pikti ant viso pasaulio, nors būna ir išimčių. Bet žiūrėk, savaitė, kita ir visiškai svetimi žmonės tampa savesni, geriau pažįstami, tarsi pradėtos skaityti knygos. Supranti, kad šie žmonės daug ko gyevnime matę ir patyrę, o dabar jų gyvenimo stotelė čia, Širvintose, namuose, kur visiems užtenka šilumos.

O ką gi veikia šie žmonės, kuo jie užsiima, tikriausiai visos dienos pilkos ir nuobodžios, vienodos ir neįdomios: ryte pavalgei, vaistus gavai, pragulėjai iki pietų ir vėl kokią nors musę ant sienos ropinėjančią akimis pasekei, ir vakarienę suvalgęs, užmiegi iki rytojaus? Tikrai ne, štai kaip mes gyvename spalio mėnesį, nors jis dar tik įpusėjo.

Vieną gražią dieną nameliai pradėjo dūgzti nuo pat ryto. Sukilo moterytės bandeles raityti. Smagiai besišnekučiuodamos, minkė, raitė, gardino, senovėje labai vertintu prieskoniu – cinamonu, prisiminė duonos, bandų, bapkų, bandučių kepimo tradicijas savo šeimose. Po namelius pasklidęs malonus šviežiai kepamų bandelių aromatas, kvietė visus gyventojus sukrusti ir susiburti į salę švęsti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną.

Gyventojus, susirinkusius į globos namų salę, labai pradžiugino muzikantas Jonas Ramaška ir suaugusiųjų mėgėjų teatro grupė „Subatėlė“ iš Krikštėnų, parodžiusi nuotaikingą, gyvenimišką intermediją „Kočėlai“. Beje, draugystė su šiuo kolektyvu tęsiasi jau keletą metų, visada gera, kai tave prisimena ir aplanko su nauja programa.

O kokia šventė be vaišių, be šventinio stalo. Gyventojai po pasirodymų neskubėjo į kambarius, liko vakarieniauti prie bendro stalo, ant kurio vaišių netrūko. Netrūko ir gero žodžio, pasibuvimo vienas su kitu ne kasdieniškai, o šventiškai, ne dėl pliusiuko, bet tiesiog gera būti kartu.

Ne visada reikia „pompastikos“. Kartais labai gera pabūti su savais, prisiminti nuostabias akimirkas, nuveikti širdžiai mielą darbelį.

O kelias dienas prieš šią šventę mus buvo aplankęs kunigas Robertas Grigas ir smuikininkė Lijana Žiedelytė. Gerbiamasis svečias pristatė knygą „Benamės svajos“. Šie ypatingi žmonės atvyko į mūsų namus Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojų rūpesčiu. Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Renginio metu knygos autorius mielai prisiminė tą laiką, kai teko darbutois Kiauklių parapijoje, geru žodžiu minėjo širvintiškių gerumą, palaikymą, drąsą.

Poetas, disidentas ir skaitė, ir dainavo savo eilėraščius, pasakojo jų sukūrimo istorijas. Poeziją keitė smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekama muzika.

Gyventojai klausėsi atidžiai, kai kas ir ašarą nubraukė, mat paprastumas ir nuoširdumas, trykštantis iš skaitytos poezijos sujaudino ne vieną širdį.

Kunigas padovanojo mūsų namams šią knygą, kad gyventojai ir toliau galėtų mėgautis poezija, o po renginio, prie arbatos puodelio mezgėsi pokalbiai su kunigu Robertu, kai kas iš gyventojų, net į savo kambarį kvietė svečią užsukti, taip brangus šio žmogaus dėmesys kiekvienam buvo.

Tik spėja spalis įsibegėti ir va, nauja viešnia panoro mūsų namus aplankyti – Sigutė Trimakaitė, tarptautinių konkursų laureatė. Solistė pati paskambino ir pasiūlė pradžiuginti gyventojus įvairiais vokalinės muzikos kūriniais. Kaip sakė pati viešnia, gyvenant ir dirbant Vilniuje, įsisuki kaip voverė rate ir nebematai, kad už lango ruduo, kad medžiai pagelto, o klausytojų yra ne tik sostinėje. Moteris labai šiltai ir betarpiškai, pajuokaudama ir paišdykaudama mūsų bendruomenę džiugino muzika. Nors muzikinių kūrinių ir žanrų buvo apstu, meistriškai supinta pynė neprailgo, o norėjosi kad tęstusi dar ir dar, bet deja, solistės laukė ir Širvintų ligoninėje, tad netrukdėme, tačiau išgavome pažadą, kad po metų jinai vėl mus aplankys, o gal net pasiūlys ir kitiems savo kolegoms pas mus pakoncertuoti.

Gera, kai didelės širdies žmogus, talentingas ir tikrai laiko neturintis, savarankiškai sugeba susiorganizuoti, autobusu iš Vilniaus kelionę-koncertą ir Kernavės, ir Musninkų mokyklose, ir Globos namuose, ir ligoninėje. Kad daugiau tokių žvaigždžių apsilankytų, lauksime.

Renginiai renginiais, o kur kasdieniai užsiėmimai su užimtumo specialiste Agne, kuri sugalvoja įvairių darbų darbelių, pramogų, muzikinių užsiėmimų ir net sunkiai įvardijamų dalykų, kuriais mielai užsiima gyventojai. Štai net į sportines varžybas ruošėmės važiuoti, deja sveikata neleido užimti prizinių vietų, tad atidėjome kitam kartui, nes būtume ir šaškių, ir smiginio, ir domino varžybose sudalyvavę. Yra mūsuose talentų.

O kur mūsų kineziterapeutas Ričardas, kuris puikiai pritapo kolektyve, nes tikriausiai buvusi mūsų darbuotoja Sandra, tinkamai ir, kaip sakoma, į gerą vagą įstatė, tad prasidėjusios grupinės mankštos – tai tik darbo pradžios laimėjimas.

Kiek dar žmonių padeda, ir rūpinasi globos namų gyventojais, nesuminėsi, tačiau veikti tikrai yra ką, net laiko kartais pritrūksta, tad sakyti, kad čia visos dienos pilkos ir nuobodžios, negalima. Todėl sakome, kad Širvintų parapijos globos namuose nei liūdėti, nei tingėti, nei nuobodžiauti nėra kada. Netikite? Ateikite ir įsitikinsite.

Širvintų parapijos globos namai

Nuotraukas rasite čia

Comments Off on Širvintų parapijos globos namuose nėra kada liūdėti

PADĖKOS ŠVENTĖ UŽ PALAIMINTĄJĮ ARKIVYSKUPĄ T. MATULIONĮ

Comments Off on PADĖKOS ŠVENTĖ UŽ PALAIMINTĄJĮ ARKIVYSKUPĄ T. MATULIONĮ

Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai Širvintose

„Sveiki!“ – į Širvintų parapijos žmones per šv. Arkangelo Mykolo atlaidus kreipėsi kunigas Mozė Mitkevičius. Pasijuto nejauki tyla. Žmonės nuščiuvo, nes nežinojo, ką atsakyti, nes nėra įpratę šv. Mišių pradžioje atsakyti „Sveiki“, juk kunigui atsakoma: „Ir su tavimi“. Tik antrą kartą kunigui pasisveikinus, pasigirdo nedrąsūs parapijiečių atsakymai, regis, net šypseną veiduose išspaudę. Kasdieniškai pasisveikinęs kunigas Mozė ir pakvietęs atlaidus švęsti su šypsena, papirko savo nuoširdumu ir paprastumu. Kunigas savo netikėtu elgesiu suintrigavo. Laukėme, ką pasakys per pamokslą.

Beklausant kunigo, kurioje biografijoje labai daug staigių posūkių: nuo teisininko karjeros iki Šventojo Rašto žinovo, susidarė labai sumanaus, išmintingo, turinčio humoro jausmą kunigo įvaizdis. Nors šventadienio skaitiniai buvo sudėtingi, tačiau svečias labai suprantamai interpretavo tikėjimo tiesas, pabrėždamas, kad žmogaus gyvenime svarbu įsipareigoti ir jausti atsakomybę, turėti drąsos keisti savo gyvenimą tikėjimo link. Pasak kunigo, Šv. Rašte rašoma, kad Dievas mus baudžia net iki ketvirtos kartos, bet jis yra gailestingas net iki tūkstantosios kartos. „Ilgai svarsčiau, ką reiškia Dievo bausmė iki ketvirtosios kartos, ir radau atsakymą, – kalbėjo kunigas Mozė. – Dievas baudžia suklydusius mūsų tėvus ar senelius ir parodo, kaip dėl jų klaidos kenčia vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir proprovaikaičiai. Tačiau malda, gailestis ir Dievo malonė gali išgelbėti nuo bausmės ir kančios.“ Sakydamas pamokslą, pagarbiai atsiliepė apie šeimas, kurios išgyvena priklausomybes ir nuolatos kovoja su jomis, nepadeda taško, ieško išeičių, nepalieka artimo likimo valiai, nenuleidžia rankų, ir padrąsino jas.

Linkėdamas ramybės, kun. Mozė ir vėl nustebino tikinčiuosius ragindamas šalia esančio kaimyno paklausti vardo ir jam palinkėti ramybės. „Tuomet drąsiau galėsite apkalbinėti, nes žinosite vardą,“ – juokavo kunigas. Bažnyčioje pasigirdo smagus šurmulys. Net po Šv. Mišių, parapijiečiai ir svečiai neskubėjo skirstytis, sveikino vieni kitus, šmaikštaudami klausinėjo vardų ir linkėjo ramybės.

Vos kelias valandas pasisvečiavęs, kunigas Mozė Mitkevičius įžiebė bendruomeniškumo kibirkštėlę, sustiprino Dievo artumo jausmą. Ačiū Jam ir parapijos kunigams, giesmininkams už galimybę pajusti Dievo malonę.

 

Širvintų parapijos informacija

 

Comments Off on Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai Širvintose

Rožinio malda Širvintų parapijoje

Spalio mėnesį Bažnyčia kviečia tikinčiuosius kasdien kalbėti Rožinį. Pop. Jonas Paulius II sakė : „Kalbėti rožinį yra ne kas kita, kaip kartu su Marija įsižiūrėti į Kristaus veidą.“ Suteikiami visuotiniai atlaidai visiems, kurie bažnyčioje, šeimoje ar maldingoje draugijoje pamaldžiai kalba Rožinį.

Širvintų parapijoje Rožinį kalbės:

  • pirmadieniais–ketvirtadieniais, šeštadieniais – 17.30 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Gyvojo Rožinio narės;

  • sekmadieniais – 11.15 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Gyvojo Rožinio narės;

  • penktadieniais – 17.30 val. Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje mokiniai ir tikybos mokytoja R. Blusevičienė; 

  • pirmadieniais – 17.00 val. Širvintų parapijos globos namuose mokiniai ir tikybos mokytoja R. Blusevičienė.

Žodis rožinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia „rožių darželis“, „rožynas“. Šis vedinys paaiškina šios maldos Marijai kilmę. Tryliktajame amžiuje didikai paprastai apvainikuodavo savo mylimąsias rožių vainikais. Tuo metu buvo populiarus kurtuazinis reikalavimas, kad riteriai prisiektų ištikimybę Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Iš čia – paprotys „vainikuoti“ Švenčiausiąją Motiną, uždedant rožių vainiką ant jos atvaizdo arba dovanojant dvasinį „rožių vainiką“ rožinio malda.

Būtent tuo laikotarpiu Domingas de Guzmanas, tapęs žinomas šventojo Dominyko vardu, atvyko į Pietų Prancūziją sakyti pamokslų sektantams albigiečiams. 1208 metais, melsdamasis Prujo koplyčioje, jis išvydo Dievo Motiną. Pasirodžiusi Mergelė Marija išmokė jį kalbėti visą rožinį ir paragino mokyti kitus, kad apsisaugotų nuo erezijos bei nuodėmės.

Apie didžiulę rožinio galią netrukus sužinojo visas krikščioniškasis pasaulis. Šventasis Tomas Akvinietis (apie 1225–1274) sakė pamokslus apie rožinį, jam didžiai pasišventę buvo šventieji Pranciškus Salezas (1567–1622) ir Jonas Vianėjus (1786–1859). Šventasis Liudvikas Marija Grinjonas Monforietis (1673–1716) rašė: „Rožinis yra galingiausias ginklas, paliečiantis Širdį mūsų Atpirkėjo Jėzaus, kuris myli savo Motiną“. Vėlesniaisiais laikais palaimintasis tėvas Pijus (1887–1968) dažnai kalbėjo apie rožinio maldos veiksmingumą, jis sakė: „Rožinis yra mano ginklas“.

Pirmasis Rožinio kryžiaus žygis įvyko 1571 metais; jį pradėjo popiežius Pijus V, norėdamas apginti krikščioniškąją Europą nuo įsiveržusių musulmonų pajėgų. Priešininkų laivynams pagaliau susidūrus, už pergalę buvo dažnai kalbamas rožinis ir spalio 7 dieną krikščionių armada Lepanto mūšyje sutriuškino turkų laivyną. Venecijos senate buvo oficialiai pareikšta, kad „mūšį laimėjo ne generolai ir ne batalionai, o Rožinio Dievo Motina“. Atsidėkodamas ir pripažindamas, kad pergalė buvo pasiekta su Marijos pagalba, popiežius paskelbė spalio 7 dieną Pergalės Dievo Motinos švente.

Po dvejų metų popiežius Grigalius XIII šią šventę pavadino Šventojo Rožinio švente, perkėlė ją į pirmąjį spalio sekmadienį ir leido ją švęsti bažnyčiose, kuriose yra rožinio altorius. 1716 metais krikščionių pajėgos vėl nugalėjo turkus Vengrijoje. Kaip tik tuo metu popiežius Klemensas XI suteikė teisę švęsti šią šventę visoms bažnyčioms. Vėliau popiežius Pijus X vėl atkėlė šią šventę į spalio 7 dieną. 1960 metais ji buvo pavadinta Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos, o 1969 metais – Rožinio Dievo Motinos švente. Dabar ją privaloma minėti, o spalio mėnuo skirtas Rožiniui.

Devynioliktajame amžiuje tapo populiarus pasiaukojimas Pompėjos Dievo Motinai, ir tai prisidėjo prie Rožinio sklaidos. Dvidešimtajame amžiuje Dievo Motinos pasirodymai Fatimoje šį pasišventimą dar plačiau paskleidė. 1917 metų spalio 13 d. Fatimos Dievo Motina pasakė vaikams: „Aš esu Rožinio Motina. Atėjau įspėti tikinčiuosius, kad jie taisytų savo gyvenimą ir prašytų atleidimo už nuodėmes…. Žmonės privalo kalbėti rožinį. Tegu jį kalba kiekvieną dieną“.

Amžiams bėgant daugybė žmonių kalbėjo ir kalba rožinį – iš pradžių penkiolikos, dabar jau dvidešimties paslapčių apmąstymais jie kreipiasi į motiniškąją Marijos širdį, šaukiasi jos pagalbos ir meldžia sveikatos. O Marija visada vykdo šventajam Dominykui duotus rožinio pažadus, teikdama ypatingas malones, globą ir kitokią palaimą visiems, kas jai tarnauja su pasitikėjimu kalbėdamas rožinį.

Tradicinė malda

Pažvelk į mane klūpantį prie tavo kojų, nekaltoji prasidėjusioji Jėzaus Motina, kuri džiaugeisi vadinama Rožinio Karaliene Pompėjos slėnyje. Džiaugsminga ir pilna dėkingumo širdimi grįžtu pas tave, savo dosniausiąją geradarę, brangiausiąją Valdovę, savo širdies Karalienę, beribe meile mylinčią tikrąją Motiną. Dejavau iš skausmo – išgirdai mano verksmą; liūdėjau – paguodei mane; buvau tamsiame mirties slėnyje – suteikei man ramybę. Mano sielą sukaustė sielvartas ir mirties baimė, o tu, brangioji Motina, kartą į mane gailestingai pažvelgusi nuo savo sosto Pompėjoje, grąžinai man linksmybę. Ar buvo kada neišklausytas tas, kuris su pasitikėjimu į tave kreipėsi?! Jei tik visas pasaulis žinotų apie didį tavo gerumą, meilingą tavo užuojautą kenčiantiesiems, visa kūrinija melstų tavo pagalbos! Tešlovina tave per amžius žmonės žemėje ir angelai danguje, Mergele, Pompėjos Karaliene.

Iš maldų knygos Raccolta

Naujoji malda

Brangioji Motina, vainikuoju tave savo apmąstymų apie tavo šventą gyvenimą vainiku: balta rožė – tavo tyrumo, geltona rožė – tavo džiaugsmo, purpurinė rožė – tavo karaliavimo, žydra rožė – tavo sielvarto, raudona rožė – tavo kančios atminimui. Šiuo ypatingu „rožynu“ skatink mane gerbti gyvąjį tavo atminimą, sekti tavo pavyzdžiu ir tavo dvasia, kad mano, kaip ir tavo, gyvenime viešpatautų dorybė ir džiaugsmo pilnatvė. Amen.

Anthony F. Chiffolo. „Šimtas Marijos vardų. Istorijos ir maldos“,
„Katalikų pasaulio leidiniai“, 2004 m.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Comments Off on Rožinio malda Širvintų parapijoje

Besiruošiančiųjų Pirmajai Šv. Komunijai ir jų tėvelių dėmesiui!

Pirmosios Šv. Komunijos pamokėlės prasideda

nuo spalio 2 d.:

  • Pirmadieniais 16 val. ves mokytoja R. Blusevičienė.

  • Antradieniais ir penktadieniais 15 val. ves mokytoja N. Drazdienė.

Pamokėlių vieta – Širvintų parapijos namai (prie bažnyčios, Vilniaus g. 108).

Comments Off on Besiruošiančiųjų Pirmajai Šv. Komunijai ir jų tėvelių dėmesiui!

Tituliniai Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios atlaidai

Maloniai kviečiame

spalio 1 d. 10 ir 12 val.

į titulinius Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios atlaidus.

Šv. Mišias aukos Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos kunigas Mozė Mitkevičius.

Tevienys mus pop. Leono XIII 1884 m. sukurta malda:

Šventasis Mykolai arkangele, gink mus kovoje, būk apgynėju nuo velnio nedorybių ir žabangų. Tesudraudžia jį Dievas, nuolankiai meldžiame, o tu, dangaus galybių Kunigaikšti, Šėtoną ir kitas piktąsias dvasias, kurios pasaulyje slankioja, tykodamos sielų pražudyti, Dievo galybe nugramzdink į pragarą. Amen.

 

 

Comments Off on Tituliniai Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios atlaidai

Kviečiame į ALFĄ kursą

Spalio 10 d. 18 val. prasideda ALFA kursas.

Kviečiame dalyvauti ir sužinoti, kam mums yra reikalingas Dievas.

Kursai vyks Širvintų parapijos globos namuose.

ALFA kurso savanoriai

 

Comments Off on Kviečiame į ALFĄ kursą

Sutvirtinamųjų ir jų tėvų susirinkimas

Gerb. sutvirtinamieji ir tėveliai,

Maloniai kviečiame Jus spalio 8 d. po 12 val. šv. Mišių į susirinkimą

dėl pasiruošimo sutvirtinimo sakramentui.

 

Comments Off on Sutvirtinamųjų ir jų tėvų susirinkimas

Pirmosios Komunijos vaikų tėvų susirinkimas

Gerb. Tėveliai,

Rugsėjo 24 d. po sumos šv. Mišių vyks susirinkimas dėl vaikų rengimo Pirmosios Komunijos sakramentui. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos apie vaikų rengimą Eucharistijos sakramentui rasite čia.

Comments Off on Pirmosios Komunijos vaikų tėvų susirinkimas

Šv. Kryžiaus Atradimo tituliniai atlaidai Bagaslaviškyje

Bagaslaviškio parapija rugsėjo 10 d. šventė istorinį įvykį – atgaivino Šv. Kryžiaus Atradimo titulinius atlaidus, kurie paskutinį kartą paminėti smetoniškos Lietuvos laikais. Pasak vikaro kun. Povilo Slaminio, parapijos bendruomenė pasiryžusi puoselėti šių atlaidų tradiciją.

Atlaidų šv. Mišias aukojo vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Giedojo Širvintų bažnyčios sumos choras. Pasisėmę dvasinio peno, tikintieji po šv. Mišių buvo pakviesti į šventinę agapę. 

Širvintų parapijos informacija

Nuotraukos D. Kunevičienės

Comments Off on Šv. Kryžiaus Atradimo tituliniai atlaidai Bagaslaviškyje