Širvintų švento Arkangelo Mykolo parapija

Kryžiaus kelio malda bus:

• Penktadieniais, prieš Šv. Mišias (apie 17.20 val.).
• Sekmadieniais, po sumos Šv. Mišių (apie 13.15 val.).

Kartais gavėnia būdavo perdėm suvokiama kaip susilaikymo nuo maisto laikas. Tačiau XX a. Bažnyčia, nors ir primygtinai pabrėždama didžiulę pamaldumo ir atgailos praktikos svarbą, gerokai sušvelnino pasninko taisykles. Atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas graso įtraukti į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gera. Žinoma, reikia laikytis keleto privalomų Bažnyčios nurodymų dėl maisto: pasninkauti (susilaikyti nuo pieno ir mėsos produktų) Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį, penktadieniais susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių taisyklė draudžia valgyti žinduolių bei paukščių mėsą ir tai, kas tiesiogiai susiję su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Pasninkaujant leidžiama per dieną sočiai pavalgyti tik kartą, kitus du kartus (pvz., rytą ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Geriant vandenį, pieną, vaisių sultis, pasninkas nepažeidžiamas.

Galbūt kai kas čia jaus stipresnį įkvėpimą. Pavyzdžiui, pagal naujausius Lietuvos vyskupų patarimus galima susilaikyti nuo prabangaus maisto arba atsisakyti nesaikingo pomėgio ar net priklausomybę sukeliančių produktų: saldumynų, kavos, alkoholinių gėrimų, tabako ir pan.

Tačiau apskritai gavėnia yra išskirtinis laikas, kuriuo kiekvienas, pasak šv. Teresės Avilietės, gali „išravėti savo daržą”. Kas uoliai to imsis, tas veikiai ras savo padėčiai tinkamų atgailos ir pamaldumo būdų. Štai keletas jų: tvardyti savo regą ir klausą, susilaikant nuo televizoriaus žiūrėjimo; laikytis išorinės bei vidinės tylos ir rasti daugiau laiko dvasiniams skaitiniams, maldai bei adoracijai vienumoje; šiokiadieniais dalyvauti Mišiose; lankyti ligonius ligoninėse ar senelių namuose; priimti svetimšalius; dalytis su labiausiai stokojančiais… Tokia yra šiuolaikinė ir labai veiksminga gavėnios praktika.

Viena sudedamųjų gavėnios atsivertimo dalių yra susitaikinimas su Dievu ir artimu. Šis susitaikinimas reiškiasi ir vyksta per Sutaikinimo sakramentą. Bažnyčia primygtinai reikalauja, kad kiekvienas jį priimtų prieš Velykas. Tam būtinas asmeninis dialogas su kunigu. Nuodėmių išpažinimui rengiamasi šiuolaikiniam pasauliui pritaikytu sąžinės patikrinimu. Susitaikinimas su Dievu įmanomas tik trokštant ir stengiantis susitaikinti su artimu. Maldoje „Tėve mūsų” iš tiesų tariame: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams”, o Evangelijoje pagal Matą Viešpats pabrėžia: „Jei jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų” (Mt 6, 11–15)

Šaltinis: www.bernardinai.lt

„Tiesiog švenčiame ilgai… besiruošdami… besipuošdami… būdami čia ir dabar! Mūsų globos nameliuose visos šventės švenčiamos iš širdies! Štai tie gražieji papuošimai, kurie buvo sudėtingi ir nesuprantami mūsų gyventojams, kai gamino, kuriais puošėmės Lietuvos gimtadieniui! Juos gaminti sugalvojau aš… ir kaip gera širdy, kad esame įvertinti už tai, ką darome nuoširdžiai ir be blizgučių. Užsukit pažiūrėt! Gyventojai mielai parodys, papasakos.

Gyvenome pirmame Nepriklausomos Lietuvos šimtmetyje! Pradedame gyventi antrame! Su gimtadieniu, Lietuva!“ – džiaugėsi Širvintų parapijos globos namų užimtumo specialistė Agnė Grybauskienė. Ir kaip nesidžiaugti, kai tai pastebėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Krykštaujame ir dar negalime patikėti, kad gavome iš pačios Prezidentės vėliavą, vieną iš šešiolikos,“ – vis dar gyvendama vasario 27 d. nuotaikomis iš prezidentūroje vykusio renginio, pasakojo globos namų darbuotoja.

Visa ko pradžia – senatvė

Viskas prasidėjo nuo to, kad Širvintų parapijos globos namų gyventojai yra vyresnio ir senyvo amžiaus. Jų sveikata ir pasaulio suvokimas juos dažnai nuvilia. Atmintis gyventojams dažnai iškrečia nejuokingus pokštus. Širvintų parapijos globos namų užimtumo specialistė Agnė Grybauskienė papasakojo, kaip senjorai prisidėjo prie jaukios šventinės aplinkos ir nuotaikos kūrimo.

„Artėjant Vasario 16-ajai, pradėjome lankstyti, karpyti popieriaus skiautes… dirbome kelias savaites… jau pripratę prie darbo (karpymo, lankstymo, klijavimo), prabudo smalsumas ir pradėjo domėtis ką veikiame. Paaiškinus, kad puošimės Lietuvos gimimo dienos proga įmantriais papuošimais, akyse kažkas žybtelėjo, – jautriai pradėjo pasakoti A. Grybauskienė. – Galiausiai gyventojai labai džiaugėsi išvydę suraitytus popieriaus lapus, pakabintus terasoje, kambariuose. Stebino juos ir tai, kad jiems sekasi sukurti nesuprantamai gaminamus įdomius papuošimus. Vieni karpė, nes rankos ir akys susitarė tą padaryti. Kiti – tik lankstė, nes rankos ir akys nesusitarė… Treti sugebėjo net siūlą įverti. Ketvirti stebėjo, ar teisingai kaimynas klijuoja, nes rankos po priepuolio „išėjo atostogų“. Buvo tokių, kurie tik džiaugėsi kabinamu grožiu. Mūsų namelių šventimas šiek tiek skiriasi nuo tų, kuriuos rodo per televiziją ar dalinasi kaip populiaria žinute socialiniuose tinkluose. Mūsų šventimas – didžiavimasis savo, kambario draugo, kaimyno sugebėjimais kurti, pastebėti, kas yra aplink, atsiminti svarbiausius savo gyvenimo dalykus. Mūsų gyventojams Vasario 16-oji ir Lietuvos Nepriklausomybė yra daug labiau artimesnė, jautresnė, labiau išgyventa… Kartais sveikindami šia proga mes net neįvertinam, kiek žmogus gali Lietuvos nešiotis širdyje, nors atmintis nuolat krečia pokštus, neatsimena ar valgęs, ar kiek jam metų… Šie papuošimai nuo menkiausio oro dvelksmo sukasi, sujudina įprastą ir nusistovėjusį dienos ritmą, kaip ir Vasario 16-oji nėra įprasta diena metuose.

Išsiuntėme savo prisistatymą su šiais papuošimais, atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Prezidentės kvietimą švęsti Vasario 16-ąją linksmai, ir štai, visiškai netikėtai, buvome pakviesti dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje.“

Senoliai pirmą kartą gyvenime prezidentūroje

Trečiadienį, vasario 27 d. nuo pat ryto ruošėsi patys sveikiausi ir daug prisidėję gaminant šiuos papuošimus gyventojai kelionei į Vilnių, pas Prezidentę. Smagu buvo stebėti, kaip puošėsi, rengdamosios savo geriausius drabužius gyventojos, prašydamos ypač gražiai sušukuoti, pakvėpinti, juk toks įvykis pirmą kartą gyvenime. Kelionė neprailgo, nes nuotaika iš nekantrumo ir susijadinimo buvo puiki, tad kalbos netilo iki pat prezidentūros.

Nusigavus pas Prezidentę%2 nepateksi, visų ten atvykusių laukė patikra. Gerai, kad atvykome valandą anksčiau. Pagaliau šventė prasidėjo.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prasidėjus renginiui, pasveikino visus susirinkusius, kurių buvo pilnutėlė salė: „Nuoširdžiai dėkoju, kad savo prasmingomis iniciatyvomis pasveikinote naują šimtmetį skaičiuojančią valstybę. Svarbu, kad visi jūsų sumanymai kyla iš širdies, uždega meilės Tėvynei liepsną ir perduoda kitiems – nuo mažiausių iki vyriausių, kad ji išliktų visiems laikams“, – sakė šalies vadovė.

Trispalvės įteiktos išradingiausiems

Tokia akcija Lietuvoje vyksta jau septintą kartą. Nors pernai vykusioje šimtmečio šventimo akcijoje dalyvavo daugiau iniciatyvų, tačiau kūrybingų idėjų, kuriomis ir buvo paminėtos 101-osios valstybės atkūrimo metinės, šiemet taip pat pakako. Dalyvavo daugiau kaip 500 norinčiųjų. Iš Širvintų buvo atsiųstos trys iniciatyvos: Širvintų senosios technikos klubo „Dalinkimės šventine nuotaika“, Širvintų sporto centro atviros jaunimo erdvės darbuotojų ir savanorių „Apjunkime Širvintų rajono seniūnijų jaunimą“ ir mūsų su „Įmantriais papuošimais“.

Prezidento rūmuose vykusioje ceremonijoje apdovanoti ryškiausi ir nuoširdžiausi Vasario 16-osios šventės 16-os iniciatyvų sumanytojai.

Išskirtinė Prezidentės dovana – Trispalvė, nepriklausomos Lietuvos ir jos žmonių simbolis, įteikta kompanijai „Hostinger“ už 101 žodžio sveikinimą Lietuvai, kuriame užsieniečiai pirmą kartą prakalbo lietuvių kalba, kad pasveikintų šalį su 101-osiomis nepriklausomybės atkūrimo metinėmis.

Dovanos įteiktos ir Senųjų menų studijai už teatralizuotą 20-ies signatarų eiseną Vilniuje, Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai už šventės dieną po pratybų iš užšalusio ežero ledo išpjautą pusę tonos sveriančią širdį, skirtą Lietuvai, ir Povilui Neliupšiui už per 2018 metus surengtus 100 akordeono kotus surengtus 100 akordeono koncertų savo šaliai.

Už išradingas ir sveikuoliškas idėjas apdovanoti šventinių ir masinių ruonių maudynių Radviliškyje, orientacinio žaidimo Ukmergės rajone bei linksmos šventės Anykščių baseine organizatoriai. Taip pat už Vasario 16-ąją išbėgtą 33 km Vyčio kontūrą apdovanota Mingailė Greičiūtė.

Įvertintos ir įvairios socialinės idėjos. Trispalvė įteikta „Monai“ ir „Momo Grill“ restoranų Klaipėdoje kolektyvui už nepriklausomybės dieną vykdytą neatlygintiną kraujo donorystės akciją, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro socialiniams darbuotojams – už Vasario 16-ąją savo rankomis keptą ir dovanotą lietuvišką duoną, Širvintų parapijos globos namams – už šiltą šventę vyresnio ir senyvo amžiaus gyventojams.

Kaip visada aktyviai prie akcijos prisijungė mokyklos ir vaikų darželiai. Į ceremoniją pakviesti KTU Inžinerijos licėjaus teatro studija ,,Kubas“ už Kauno gatvėmis surengtą kelionę senu troleibusu, pažymėtu 16-uoju numeriu, Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras – už linksmą ir išradingą bulvių skutimo čempionatą. Taip pat Vilniaus Žemynos gimnazijos mokiniai – už visos mokyklos šokį Lietuvai, Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda – už patriotišką akciją, puoselėjančią pagarbą Lietuvos istorijai, ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazistai – už iš 101-os dalies pagamintą Lietuvos maketą, kuris paštu buvo išsiųstas į daugelį pasaulio kampelių.

Šventinę nuotaiką renginio svečiams kūrė Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai grupės „Biplan“ nariai, renginių vedėja Livija Gradauskienė.

Šalies vadovė padėkojo visiems dalyviams už įkvepiantį ir visus vienijantį pavyzdį bei palinkėjo ateityje ir toliau dalytis savo idėjomis su visa Lietuva ir valstybės gimimo dieną ne minėti, o linksmai švęsti.

„Aš turėjau susirgti, kad Prezidentė paspaustų man ranką“

Grįžome atgalios namo lyg ir tie patys, bet kartu ir pasikeitę, pasijutę svarbūs, įvertinti, pagaliau tiesiog pasidžiaugę ir susipažinę su naujais draugais, kurie ketina mus aplankyti ir pralinksminti kas koncertu, o kas tiesiog savo viešnage, dėmesiu. Nors liaudies išmintis byloja, kad savame kaime pranašu nebūsi, taip kartais ir nutinka, tenka pabūti atskira respublika Širvintose, bet svarbu ne tai. Svarbiausia, kad mūsų visai Parapijos globos namų bendruomenei buvo padovanota šventė, parodytas begalinis ir nuoširdus dėmesys ir viskas labai paprastai be apsimetinėjimo ir netikrumo tokioje vietoje, kaip prezidentūra. Po išvykos viena senolė paatviravo: „Aš turėjau susirgti insultu, kad sutikčiau Prezidentę, o ji man paspaustų ligotą ranką.“

Vėliava pašventinta

 Šį sekmadienį, kovo 3 d., dekanas kunigas L. Klimas iš Prezidentės gautą vėliavą pašventino, padėkojo darniam kolektyvui ir iš širdies savo gyventojais besirūpinantiems globos namų darbuotojams. Valstybinė vėliava oficialiai perduota teisėtiems jos šeimininkams – Širvintų parapijos globos namų kolektyvui.

Ačiū tiems, kurie kartu su mumis džiaugėsi, sveikino ir drąsino bei gyrė. Dirbame ir globojame Lietuvos gyventojus iš visur, tad ir švenčiame su visa Lietuva.

Širvintų parapijos globos namų informacija

Šventės akimirkos:

Jau įprasta tapo per kalėdines šventes Širvintų parapijos žmones pradžiuginti kalėdinėmis dainomis ar dvasią pakylėjančiais koncertais. Gruodžio 26 d. bažnyčioje skambėjo Meno mokyklos auklėtinių atliekami kūriniai ir kamerinio choro „Navis“ dainos. Sausio 6 d. – ne išimtis. Choras „DERMĖ“ apdovanojo tikinčiuosius poetinėmis dainomis. Beklausant dainų, galvoje skambėjo perfrazuotos Antano Miškinio eilės: šiandien taip elegantiškai sninga, sninga „Varpelių giesme“, „Panava“, „Džiugia naujiena“, „Kalėdų anstyvu rytu“, „Din don“, „Apokalipsiniu romansu“. Susidarė įspūdis, kad kiekviena daina choristams yra labai ypatinga ir primena svarbius gyvenimo įvykius.

Kai kurie choristai paklausti, ką jiems reiškia atliktos dainos, netruko atsakyti. Pasak choristės Dalios, „Apokalipsinis romansas“ visada primena Baltumo šventę Trakų pily, kai jį prie žvakių šviesos akomponuojant dukrai dainavo šviesaus atminimo choristas Vilius Keliotis. „Atrodo, kad tas romansas jam parašytas, – pasakojo Dalia. – Man labai šviesi giesmė „Kalėdų ankstų rytą“. Taip ir įsivaizduoju būtent šaltą auštantį Kalėdų rytą – kada papūtus eina garas ir girgžda sniegas po kojomis. Toks daug žadantis, viltingas rytas! „Eis šviesyn diena, paslapties pilna. Po tylaus Advento pasigirs daina“.“

„Repertuaras įvairus: ir lyriškesni, ir greitesni kūriniai, kurie kaip ir žmogaus gyvenimas – dinamiškas ir kintantis. Pirmas kūrinys „Din don“ lyg varpų gaudesys ir tilindžiavimas skelbia švenčių pradžią. Švenčių nuotaikas atspindi kiti kūrinėliai. Na, o pabaigoje prisimename išėjusius mūsų kolektyvo narius,“ – paantrino choristė Nomeda.

Pasirodo, tiek šie metai, tiek šis koncertas kolektyvui labai svarbūs dėl kelių priežasčių: ir dėl dainų šventės, ir dėl chorui suteikto pirmojo lygio, ir dėl sėkmingai įgyvendinto projekto – chorų šventės, suorganizuotos dainos „Širvinta“ 50-tosioms metinėms paminėti. „Šis koncertas – mūsų padėka Dievui,“ – paaiškino choristė Nomeda.

Per šventes taip elegantiškai sninga, sninga pakylėjančių giesmių garsais…

Širvintų parapijos informacija

Koncerto akimirkos:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susipažinti su iškilaus Katalikų Bažnyčios ir užsienio lietuvių veikėjo – vysk. Pauliaus Antano Baltakio OFM – darbais Bažnyčiai ir Tėvynei. Vyskupo darbai aprašomi Vytauto Didžiojo universiteto docento ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresniojo istoriko dr. Artūro Grickevičiaus monografijoje „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“. [dr. Artūras Grickevičius – jau ne vienerius metus gyvena Širvintose – admin. pastaba]

Šiuo veikalu pamėginta atskleisti bei išryškinti ne tik paties užsienio lietuvių vyskupo, bet ir jam pavaldžių struktūrų – Lietuvių katalikų religinės šalpos ir Lietuvių informacijos centro – veiklos bruožus. Tam panaudoti gausūs šio vyskupo raštinės, Lietuvos diplomatinės tarnybos ir SSRS saugumo dokumentai.

Išskirtiniame renginyje dalyvaus užsienio lietuvių istoriją nagrinėję žinovai – prof. dr. Juozas Skirius (VDU Švietimo akademija), prof. dr. Juozas Banionis (LGGRTC) ir dr. Ilona Strumickienė (moderatorė, VDU), taip pat kiti Lietuvos mokslo ir visuomenės, dvasininkijos atstovai.

Pagrindinis pašnekesio klausimas – užsienio lietuvių katalikų vyskupo ir jo pagalbininkų darbai, indėlis į kovą už tėvynainių religinę ir politinę laisvę.

Renginio nuotaiką padės kurti Liepos Grickevičiūtės ir Aušrinės Ulinskaitės atliekama daina „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ ir L. Grickevičiūtės autorinė giesmė.

Trumpai apie renginį

Kalėdinis laikotarpis – tai metas, kai peržvelgi metų darbus, skubi padaryti tai, ko nespėjai, prisiminti tuos, kuriuos užmiršome. Tai laikotarpis, kai viskas pulsuoja ramybe, skleidžiamu gėriu.

Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios parapijos salėje prieš Kalėdas buvo pats darbymetis – veikė kalėdinės kūrybinės dirbtuvės. Bažnytinio chorelio „Mykoliukai“ vaikai, kartu su tikybos mokytoja Renata Blusevičiene ir chorelio vadovu Dailiumi Kavalevskiu gamino atvirukus Širvintų parapijos senelių globos namų gyventojams, ruošėsi koncertui.

Antrą Kalėdų dieną vykome į senelių namus koncertuoti. Pilna salė linksmai nusiteikusių žiūrovų pasitiko garsiais plojimais. Koncerto metu Širvintų bažnyčios chorelio ,,Mykoliukai“ vaikai, vadovaujami vargonininko Dailiaus Kavalevskio, atliko kalėdines giesmes, buvo sakomos eilės, tikybos mokytoja Renata kartu su Dailiumi atliko ,,Kalėdinę kantatą“, Ignas Blusevičius senelius linksmino smagiais išilginės fleitos garsais. Senelių namų gyventojams buvo įteiktas kalėdinis siurprizas – dviejų vargonininkų, svečio iš Kaišiadorių r. Paparčių parapijos Viktoro Zujaus ir Širvintų bažnyčios vargonininko Dailiaus Kavalevskio, akordeono ir armonikos atliekamų kūrinių popuri.

Koncertą vedė tikybos mokytoja Renata Blusevičienė.

Šventinis koncertas ne tik pradžiugino senelius, bet ir pakylėjo visus koncerto dalyvius. Visgi sena išmintis pasitvirtino dar kartą – smagu gauti dovanas, bet dar smagiau yra jas dovanoti.

Tikybos mokytoja Renata Blusevičienė

Nuotraukos renginio organizatorių

Kalėdos… Kalėdos… Graži kasmetinė šventė. Tačiau prieš jas visada tenka jaudintis ir tikrai ne tik dėl dovanų. Juk Kalėdos – tai Kristaus gimimo diena. Pastaruoju metu į šią iškilmę labai nusitaikę prekybininkai, jau nuo lapkričio pradžios siūlantys kalėdines prekes ir joms pritaikantys dideles nuolaidas, kad suviliotų pirkėjus. O juk tai laikotarpis sielos apsivalymui, susikaupimui, gerų santykių atnaujinimui, laikotarpis geriems darbams atlikti. Dovanos vaikams jau įprastas dalykas, o dovana – geras žodis – artimiausiems, brangiausiai vertinamas ir mažiausiai kainuojantis – dar ne itin dažnas mūsuose, o gerų žodžių ir gerų poelgių niekada nebūna per daug.

Lyg norėdami patvirtinti mano mintis, Kultūros centro mišrus choras „Navis“,( vadovė A. Burakovienė), Meno mokyklos violončelės klasės mokiniai (mokytojas V. Povilaitis), mergaičių ansamblis (vadovė J. Jadzevičienė) ir trimitininkai (vadovas R. Vasilevskis) antrą Kalėdų dieną Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po Šv. Mišių surengė tikrai dvasingą šventinį koncertą.

Puikiai skambančių mergaičių balseliai, violončelių išvingiuotos melodijos pakylėjo klausytojus iki dangaus. O besiklausančių jau ne sykį koncertavusio bažnyčioje, gerai pažįstamo choro „Navis“ dainų atlikimo, diriguojant Evelinai Greiciūnaitei ir Audronei Burakovienei, veidai giedrėjo, pasijuto tikrai šventinė nuotaika. Kalėdos… Ovacijomis buvo padėkota choro „Navis“ solistui Stasiui Vaitiekūnui už gerai žinomos dainos „Teka teka“ nuoširdų atlikimą.

Ar daug reikia, kad būtume laimingi? Kaip kas supranta. Manau, kad laimingi tapo bažnyčioje koncertavę mokinukai, atostogų metu susirinkę pagroti ir padainuoti, laimingi choristai pasveikinę puikiomis dainomis parapijiečius. O parapijiečiai dėkingi ir laimingi skirstėsi namo, linkėdami vaikams pasisekimo moksluose, kantrybės ir sėkmės jų mokytojams ir vadovams, sveikatos ir šeimos palaikymo „Navio“ choristams. Kai turime kuo dalintis ir dalijamės, tampame turtingesni ir geresni. To moko užgimęs kūdikėlis Jėzus.

2002 m. rugpjūčio 1 d. Širvintų parapijos tuometinis klebonas mons. kun. Juozapas Dabravolskas pakvietė parapijiečius sukurti Gyvojo Rožinio maldos grupę. Susibūrė dvidešimties žmonių maldos būrelis. Jo nariai įsipareigojo kasdien melstis po vieną jiems skirtą Rožinio maldos slėpinį, išreiškiant gyvą tikėjimą ir nuoširdžią meilę Išganytojui ir Švč. Mergelei Marijai. Šiai maldos grupei pradėjo vadovauti Marytė Olšauskienė.

Kiek vėliau Širvintų klebonas, dekanas kun. Leonas Klimas priminė parapijiečiams: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas  silpnas“ (Mt 26, 41).

2008 m. tuometinis Kaišiadorių vyskupas J. E. Juozapas Matulaitis vyskupijoje atkūrė Gyvojo Rožinio draugiją su tikslu melsti arkivyskupui Dievo tarnui Teofiliui Matulioniui altoriaus šventojo garbės, nes jo beatifikacijos bylos dokumentai buvo baigti ruošti ir pristatyti į Romą, į Šventųjų Skelbimo kongregaciją.

Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugija (GRD) leidžia kasmetinį laikraštėlį „GYVASIS“, kuriame yra skelbiamos GRD intencijos kiekvienam mėnesiui. Gyvojo Rožinio draugijos pagrindinė ir pastovi intencija buvo ir lieka – melsti dabar jau palaimintajam Teofiliui šventojo garbės.

Su didele meile pareiškė norą dar keturiasdešimt žmonių įsilieti į šią maldos grupę. Ir taip atsirado trys Gyvojo Rožinio maldos būreliai.

Mūsų Gyvojo Rožinio draugijos nariai įvairiomis intencijomis meldžiasi Rožinio malda sekmadieniais prieš kiekvienas, o paprastomis dienomis prieš vakarines šv. Mišias. Šiai maldai vadovauja Ada Savickienė. Visus norinčius kviečiame jungtis į bendrą maldą, nes malda yra žmogaus pokalbis su Dievu.

Mūsų Gyvojo Rožinio maldos grupės žmonės dalyvauja piligriminėse kelionėse, kurios yra visapusiškai naudingos, nes praplečia mūsų akiratį, kelia dvasinį tobulėjimą. Lankėmės Pivašiūnuose, Šiluvoje, Kaišiadoryse…

2018 m. spalio 27 d. dalyvavome Kaišiadorių katedroje, kur vyko Padėkos Dievui Mišios už patirtas malones Šv. Tėvo vizito Lietuvoje dienomis, už palaimintojo Teofiliaus beatifikaciją ir meldėm jam šventojo altoriaus garbės. Po pamaldų arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasidalino įspūdžiais iš piligriminės kelionės po palaimintojo Teofiliaus įkalinimo vietas Rusijoje.

Kaip jau buvo minėta, nuo pat Gyvojo Rožinio susikūrimo šiai maldos grupei vadovavo Marytė Olšauskienė. Atrodė, kad mūsų miela Marytė vadovaus ir globos mus amžinai. Tačiau ji pati mums priminė, kad „yra pradžia, yra ir pabaiga…“ Ji pati nusprendė ir paprašė dekano, kad šias pareigas perimtų kita GRD narė. Dekanas su dideliu apgailestavimu priėmė jos pageidavimą. Ir GRD maldos grupės vadovės pareigos teko man, šių eilučių autorei.

2018 m. gruodžio 12 d. Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Padėkos šv. Mišios už mūsų buvusią vadovę Marytę. Jose dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovė-koordinatorė Jolanta Celiešienė, Širvintų dekanato GRD koordinatorė s. Irena (KKMD) ir s. Zita (KKMD) – nuolatinė mūsų renginių įamžintoja.

Didžiausią įspūdį mums visiems, o ypač Marytei, padarė dekano jai įtektas Šventojo Tėvo palaiminimas. Dekano žodžiais tariant, „ši  dovana yra itin brangi, kuri nenuperkama, bet užsitarnaujama. Ji yra trečia mūsų bažnyčioje“. Marytė jos tikrai nusipelnė, užsitarnavo savo pamaldumu, geriausiomis charakterio savybėmis, pareigingumu.

Mūsų parapijos GRD maldos grupės malonus susibūrimas pasibaigė agape, kuri įvyko Širvintų kavinėje „Lelija“, kuriai dėkojame už labai gražų ir šiltą priėmimą.  

Telaimina mus visus Gerasis Dievas!

Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos GRD vadovė Zita Garbatavičiūtė