Eucharistija

Kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir pirmaisiais mėnesio sekmadieniais nuo 11 val. iki 12 val. vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Kaišiadorių vyskupo instrukcija dėl pasiruošimo Eucharistijos sakramentui

INSTRUKCIJA

DĖL VAIKŲ RENGIMO SUTAIKINIMO IR EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAMS Kaišiadorių vyskupijoje
Bažnyčia, paklusdama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus priesakui skelbti Evangeliją visai kūrinijai (plg. Mk 16,15), per visus amžius ištikimai stengiasi perduoti Gerąją Naujieną visiems žmonėms bei suvokia Dievo karalystės skelbimą ir kūrimą kaip savo pagrindinę užduotį (plg. Ad Gentes Nr. 7). Labai svarbus šios užduoties atlikimo įrankis bei esminė evangelizacijos proceso dalis – katechezė, rengianti įkrikščioninimo sakramentų šventimui (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas Nr. 1229 -1233 ir Bendrasis katechezės vadovas Nr.63-68 ). Po Krikšto vykstančios vaikų katechezės modeliu turi tapti suaugusiųjų Krikšto katechumenatas, pasižymintis specifine formacija, kurios dėka atsivertęs (suaugęs) žmogus yra vedamas tikėjimo išpažinimo link ir galiausiai visapusiškai įsijungia į Bažnyčios sakramentinį gyvenimą. Vaikų ir paauglių katechezė (rengimas Sutaikinimo, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams), vykstanti po Krikšto, privalo priimti bent šiuos pagrindinius suaugusiųjų katechumenato elementus: 1) įvedimas į krikščionybę (katechezės esmė); 2) įvedimas į švenčiančią ir išpažįstančią bendruomenę (katechezės tikslas); 3) ugdymo procesas arba krikščioniškajam gyvenimui rengianti mokykla (katechezės pobūdis), plg. Bendrasis katechezės vadovas Nr. 90-91.
Katechezė, vedanti į Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus, yra esminė Krikštą priėmusių vaikų įkrikščioninimo katechezės dalis. Šios katechezės tikslas – formuoti krikščionišką mąstyseną ir gyvenseną, mokyti tikėjimo tiesų ir gilinti jų supratimą, mokyti maldos, rengti sakramentiniam gyvenimui, ugdyti moralę, skatinti bendruomeninį šventimą. Kadangi įvedimo katechezė yra nukreipta ne vien į tikėjimo tiesų perteikimą, bet ir į krikščioniškojo gyvenimo patirtį ir siekia įvesti vaiką ar paauglį į tikėjimo gyvenimą bendruomenėje, ji turėtų vykti parapijoje.
Ši katechezė, vedanti į Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus, yra skirtinga nuo tikybos mokymo mokykloje, turi tik jai būdingus tikslus ir uždavinius, todėl negali būti sutapatinama su tikybos pamokomis mokykloje ir (ar) vykdoma šių pamokų metu (plg. Evangelii nuntiandi 44; Catechesi tradendae 37, Bendrasis katechezės vadovas 60 – 91 ir 84-87; Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisija, “Gairės tikybos mokymui ir parapinei ketechezei diferencijuoti” BŽ 2003 Nr. 7).

Remiantis aukščiau išdėstytu Bažnyčios mokymu bei Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisijos Gairėmis tikybos mokymui ir parapinei katechezei diferencijuoti, kurios paskelbtos Bažnyčios žiniose Nr. 7, 2003, bei atsižvelgus į Kaišiadorių vyskupijos pastoracinius poreikius, kunigams, dirbantiems Kaišiadorių vyskupijos pastoracijoje, rekomenduojama laikytis šios parengimo Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams tvarkos:

1. Katechizuojamieji. Kaišiadorių vyskupijoje Sutaikinimo ir Eucharistijos
sakramentams rengiami Krikšto sakramentą priėmę 9-10 metų vaikai, kurių tėvai ar teisėti globėjai pareiškia norą ar bent sutinka, kad jų vaikai būtų rengiami dalyvauti sakramentiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime.
2. Katechezės programos. Kaišiadorių vyskupijoje rengiant vaikus Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams visų pirma rekomenduojama naudotis 2002 metais Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro parengta programa su metodine medžiaga katechetui bei vaiko pratybų knygele Ateikite visi , tačiau, klebono sprendimu, parapijoje gali būti naudojama ir kita nuosekli ir tinkama programa, pritaikyta parengimui šiems sakramentams, nukreipta į tikinčiųjų bendruomenės ugdymą ir apimanti esmines sudedamąsias katechezės dalis: Credo, liturgiją, krikščionišką moralę, maldą, tris Išganymo istorijos etapus – Senasis Testamentas, Jėzaus Kristaus gyvenimas ir Bažnyčios istorija (plg. Gairės … Nr. 7.2):
2.1 parapijoje besirengiantys priimti Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus vaikai turi būti rengiami pagal tą pačią programą;
2.2 programa negali būti vien pokalbiai tikėjimo klausimais, nes tokie pokalbiai priklauso pirminiam Evangelijos skelbimo etapui, kuris tik parengia katechezei;
2.3 vaikai privalo išmokti atmintinai ar įsidėmėti tam tikrą dalį
katechetinio pobūdžio informacijos, tačiau visuomet dera atsižvelgti į vaiko intelektualinį pajėgumą ;
3. Katechezės metodai. Rengiant vaikus Sutaikinimo ir Eucharistijos
sakramentams, privalu atsižvelgti į esminius įvedimo katechezės uždavinius ir taikyti tokius metodus, kurie padėtų šiuos uždavinius vykdyti; pirmiausia turėtų būti taikomi aktyvūs mokymo metodai: pokalbis, darbas grupėse, malda, individualus darbas (pavyzdžiui, pratybų sąsiuviniai), vaidinimas, žaidimas:
3.1 vienoje grupėje turėtų mokytis ne daugiau kaip 20 vaikų; dalijimasis tikėjimo patirtimi, kuris yra ypač svarbus įvedimo katechezėje, gali vykti tik nedidelėje grupėje, kur visi jaučiasi saugūs, mylimi, vertinami, gerbiami ir drauge gali patirti bei suvokti Gyvąjį Dievą;
3.2 bendra programos apimtis turėtų būti bent 50 valandų; į Susitaikinimo ir Eucharistijos sakramentus vedančios katechezės uždavinys – lydėti vaiką jo tikėjimo augimo kelionėje, todėl svarbu, kad tikėjimo tiesos būtų nagrinėjamos palaipsniui ir sistemingai, o pati programa vyktų ilgesnį laiką;
3.3 normali programos trukmė – vieneri mokslo metai, kviečiant vaikus vienam užsiėmimui per savaitę; tai leis lengviau, nuosekliau, sąmoningiau įeiti įtikėjimo pažinimą, šventimą ir gyvenimą; atsižvelgdamas į konkrečią situaciją parapijoje, klebonas gali nustatyti ir kitokį programos laiko išdėstymą ;
3.4 būtina Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams besirengiančius vaikus ir jų šeimos narius kviesti ir raginti kiekvieną sekmadienį bei privalomų liturginių švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose; tuo būdu ugdoma vaikų Sakramentinio gyvenimo bei švenčiančios bendruomenės patirtis;
3.5 būtina katekizuoti ne tik patį vaiką, bet ir jo šeimą; siektina, kad
Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams besirengiančių vaikų tėvai būtų kuo įvairesniais būdais įtraukiami į katechezės procesą, skatinant juos padėti vaikams įsiminti ir įsisavinti esmines katechezių metu perteikiamas žinias, rengiant jiems specialias katechezes ar kviečiant tėvus dalyvauti vaikų katechezėse.
4. Mokymo priemonės. Vaikų parengimo Sutaikinimo ir Eucharistijos
sakramentams programoje gali būti taikomos ir naudojamos visų pirma šios mokymo priemonės:
4.1 specialiai pritaikytos programos bei metodinė medžiaga, pavyzdžiui, 2002 metais Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro parengta programa su metodine medžiaga katechetui bei vaiko pratybų knygele “Ateikite visi”;
4.2 “Šv. Raštas, Naujasis ir Senasis Testamentai”, 1999;
4.3 “Katalikų Bažnyčios Katekizmas”, 1996, taip pat “Tikiu, trumpas katalikų Bažnyčios katekizmas”, 1999;
4.4 “Dievas kalba savo vaikams, Tekstai iš Šventojo Rašto”, 1992;
4.5 “Liturginis maldynas 4”, 1996 bei maldynėliai vaikams, pavyzdžiui, “Jėzau, pas mane ateiki”, 2003.
5. Asmenys, vykdantys katechezę. Rūpestis vaikų parengimo Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams programa parapijoje yra klebono pareiga; šį darbą klebonas gali vykdyti pats arba pasitelkti į pagalbą kitus parapijos kunigus, vienuolius bei pasauliečius, o ypač katechetus; kai kuriais atvejais parapijos katecheto tarnystę gali atlikti ir tikybos mokytojas, tačiau šis darbas nėra tiesioginė jo pareiga ar sudedamoji jo pareigybės dalis, bet turi būti traktuojamas kaip visiškai atskira tarnystė parapijoje (plg. CIC, kan. 776 ir 777, Bendrasis Katechezės Vadovas Nr. 225, Parapijos vizitacijos instrukcija Nr. 31, Kaišiadorių vyskupijos kurija 2002).
6. Katechezės aplinka. Parengimas Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams turėtų vykti parapijos bendruomenės aplinkoje, visų pirma parapijos namuose; katechezės nepatartina vykdyti bendrojo lavinimo mokyklos patalpose, taip pat bažnyčioje, kur laikoma Eucharistija (plg. PVI Nr. 24).
7. Sakramentų šventimas. Sutaikinimo sakramentą vaikai pirmą kartą turėtų švęsti antrojoje programos pusėje, kai yra tam pasiruošę, pavyzdžiui, gavėnios laikotarpyje; šį sakramentą vaikai ir jų tėvai turėtų švęsti bendruomenėje, specialiai tam tikslui skirtų pamaldų metu .
8. Pasirengimo įvertinimas. Kaip nurodo kan. 914, nepriklausomai nuo pasirinkto sakramentinės katechezės metodo, parapijos klebonas turi įvertinti vaikų pasirengimą priimti pirm. Komuniją; tuo atveju Jei sielų ganytojas (jokiu būdu ne katechetas) padaro išvadą, kad vaikas dar nėra pasirengęs priimti Eucharistijos, priežastis būtina aiškiai išdėstyti vaikui ir jo tėvams.
9. Katechezės finansavimas. Remiantis kan. 914 nuorodomis, pirmoji pareiga pasirūpinti, jog vaikai būtų parengti Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams, priklauso vaikų tėvams; parapijos klebonas, pirma tinkamai paaiškinęs tėvams įvedimo katechezės svarbą, gali prašyti besirengiančių sakramentams vaikų šeimas prisidėti prie šios programos finansavimo.

Parengė Kaišiadorių vyskupijos kurija, 2003-09-19

Būtinų išmokti dalykų – svarbiausių maldelių ir pagrindinių Bažnyčios mokymo teiginių – sąrašas:

Maldos: “Tėve mūsų”, “Sveika Marija”, “Garbė Dievui”, “Tikiu Dievą Tėvą”, “Viešpaties Angelas”, “Amžinąjį atilsį”, “Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą”, Tikėjimo tiesos: Svarbiausios tikėjimo tiesos, Dešimt Dievo įsakymų, Penki Bažnyčios įsakymai, Septyni sakramentai, Atgailos dalys, Trys dieviškos dorybės, Septynios gražiausios dorybės, Septynios pavojingiausios ydos, Artimo meilės darbai.

 

2017 m. užsiėmimai vyksta parapijos namų salėje: 

Pirmadieniais 16.00 val., veda Renata Blusevičienė.

Antradieniais 15.00 val., veda Nomeda Drazdienė.

Penktadieniais 15.00 val., veda Nomeda Drazdienė.

Comments are closed.