Kun. Džonas Farelis Peternalis: „Tu esi Mergelės Marijos vaikas, tiesos, šviesos vaikas – ir dėl to esi saugus.“

Pirmieji atlaidai, pirmoji procesija po ilgo karantino subūrė širvintiškius į bažnyčią. Liepos 19 d. tikinčiųjų bendruomenė šventė Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos, liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamos Škaplierinės, atlaidus.

Jau nuo senų laikų mūsų parapija mini šią šventę. Anksčiau moterys iš savo gėlynų sunešdavo pačias gražiausiai žydinčias gėles, papuošdavo altorius. Atlaidų dieną mergaitės ir moterys pasipuošdavo procesijos drabužiais, vyrai pasiskirstydavo kas kokią vėliavą neš, kas baldakimą, berniukai eidavo patarnauti prie altoriaus per šv. Mišias. Privažiuodavo tikinčiųjų net iš kaimyninių parapijų. Ūždavo ne tik šventorius, bet ir jo prieigos.

Laikai keičiasi. Kito apdarai, gal net žmonių sumažėjo, jau neūžia šventorius nuo šypsnių, džiugių apsikabinimų, bet tradicija liko ta pati. Smagu, kad tradicija švęsti Karmelio kalno švč. Mergelės Marijos atlaidus išliko, taip gera, kai į atlaidus susirenka bendraminčiai, į svečius atvyksta įdomus pamokslininkas.

Šiemet į atlaidus dekanas kun. L. Klimas pakvietė svečią iš Amerikos, 28 metus besidarbuojantį Lietuvoje, „Opus dei“ atstovą, kunigą Džoną Farelį Paternalį (John Farrell Peternal).

Kunigas pamokslininkas atlaidų dalyvius paragino melstis už tuos, kurie piktina: „Reikėtų Jėzaus širdimi prašyti Dievo palaimos tam, kas mus piktina: politikai, žmonės. Reikia mylėti savo priešus, melstis už juos, kad patektų į dangų Dievo nustatytų laiku.“

Kunigas Džonas pasidalino Karmelio kalno istorija, apie susibūrusia atsiskyrėlių bendruomenę, davusią pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi.

Anot kunigo svečio, škaplierius yra švč. Mergelės Marijos mylėtojų ženklas. Mergelė Marija apreiškė, kad globos kiekvieną, kuris nešios šią sakramentaliją ir priklausys Mergelės Marijos mylėtojų būriui.

Kunigas Džonas paragino tikinčiuosius prašyti švč. Mergelės Marijos globos ir užtarimo pas Dievą, taip pat Dievo globos ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, tiems, kas mums skambina, ką sutinkame, ką matome per televizorių, net ir tiems, kurie mus erzina ar engia.

Sustiprinti dvasininko žodžių, tikintieji dalyvavo Eucharistinėje puotoje, su Sumos choru giedojo giesmes, dalyvavo procesijoje.

Po šv. Mišių šventorius jau klegėjo: kas pirko vaikams ir anūkams atlaidinių saldainių, kas šnekučiavosi, kas laukė atvažiuojančių artimųjų parvežti namo, kas skubėjo namo saugodamasis nepasigauti koronaviruso.

Tikintieji skirstėsi namo palaiminti, pakylėti ir palytėti švč. Mergelės Marijos motiniškos globos.

Atlaidų akimirkos:

UncategorizedPermalink