Jaunimo stovykla atžaloms

Šių metų Pirmosios Šventosios Komunijos vaikams kun. vik. Povilas Slaminis dovanojo stovyklą.

Birželio 25–28 dienomis Krikštėnuose buvo karšta ne vien dėl kaitrios saulės, bet ir nuo būrio stovyklautojų. Čia  vyko vaikų stovykla – „Esam Dievo vaikai“.  Joje dalyvavo 26 vaikai, darbavosi 14 vadoviukų, kuriuos sudarė Širvintų parapijos jaunimas: šlovintojų grupė ir keturi savanoriai iš Utenos.

Vikaro suburta komanda veikė kaip tiksliai sureguliuotas laikrodukas. Parapijos senelių globos namai vaikučiams parūpino maisto, Krikštėnų sesutės suteikė patalpas, kuriuose miegojo mergaitės, Krikštėnų bendruomenė pasidalino palapinėmis, stalais, suolais ir patalpomis, kuriose galėjo nakvynę rasti  berniukai,  gausi savanorių komanda koordinavo programą.

Stovyklos ašimi buvo Kristus, todėl kiekvieną dieną stovyklautojai pradėdavo ryto malda, švęsdavo Šv. Mišias ir dieną baigdavo vakarine malda. Kiekvieną dieną buvo vedamas dienos mokymas.  Užsiėmimai ir veiklos vyko pagal sutartą dienos temą, kurią išplėtodavome vakaro programoje. 

Pirmoji diena – „Mes – bendruomenė“. Vaikams teko susipažinti, susiburti į 5 grupeles, susipažinti su vietove dalyvaujant žygyje su užduotimis, paruošti vakaro programai prisistatymą, skanduotę, dainą, dalyvauti mokyme, kurį vedė kun. Žilvinas, apie bendruomenę, švęsti Šv. Mišias, prisistatyti vakaro programoje. 

Antroji diena – „Būti Jėzaus draugu“.  Po pusryčių jau dalyvavome mokymuose. Vedė mokymus kun. Juzef. Į stovyklą grįždami, turėjo atlikti koliažo kūrybinę užduotį ir ją pristatyti. Draugystės džiaugsmą patyrė judriame „Valtelės“ žaidime, o, pasistiprinę pietumis keliavo į susitikimą su Jėzaus draugėmis Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės bendruomenės seserimis.  Vakarojome prie laužo dainuodami dainas ir žaisdami žaidimus.

Trečioji diena – „Esame talentingi“. Nors ir lynojo, bet tai nesutrukdė susirengtam kino teatre pasižiūrėti multiplikuotą filmą apie draugystę, sužaisti kvadrato rungtynes, pasiruošti vakaro programai ir po Šv. Mišių ir mokymo susirinkti į įspūdingą talentų vakarą.

Numigti naktį teko neilgai. Nes kėlėmės ir dalyvavome naktiniame žygyje – kelionėje iš niekados šalies į visados šalį. Nors pūtė šaltas vėjas ir gąsdino visokie mitiniai personažai ir vaiduokliai, įveikę visas užduotis, atkeliavome į visados šalį, kur visi personažai nusilenkė Nukryžiuotajam. Ir maloni šiluma bei ramybė palietė visų širdeles.  Patyriminis išgyvenimas, kad Kristus yra Karalius ir prieš Jį nusilenkia kiekvienas, paliko neišblėstantį įspūdį.

Ketvirtoji diena – „Gerumas mus vienija“.  Mokymas, ant laužo kepamos dešrelės, žaidimai, siurprizo darymas ir, aišku, kulminacija – Šv. Mišios, po kurių labai nesinorėjo, bet teko skirstytis į namučius.

Savaitė tarsi ištirpo, ji pralėkė lyg akimirka. Tikimės, kad susidraugavę susitiksime vakarinėse sekmadienio Šv. Mišiose, kad nepamiršime vieni kitų ir bažnytėlė visada bus tie nameliai, kurie mus vienija. Stovykla – tai tik kelio pradžia, o tas kelias dar vingiuos per kasdienybės dykumas kviesdamas į vienybę ir maldą.

Parapijos jaunimo informacija

UncategorizedPermalink