Sutvirtinimo sakramento teikimo ir tabernakulio pašventinimo iškilmė

Birželio 23-iosios vakarą kas važiavo į Kernavę švęsti Joninių, o kas rinkosi į Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vakarines šventąsias Mišias. Širvintų parapijoje neeilinė šventė – sutvirtinimo sakramento suteikimas. Sutvirtinimo sakramentas – tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.

Šį sakramentą suteikti atvyko Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Žinoma, sutvirtinimo sakramento suteikimas ne vienintelė proga. Širvintų bažnyčioje, nors oficialių duomenų nepavyko rasti, tačiau spėjama, kad atstatytas ir sutvarkytas senasis didžiojo altoriaus tabernakulis, kurį vyskupas turėjo naujai pašventinti, yra daugiau kaip pusantro šimto metų. Tai buvo antroji proga, dėl ko rinkosi širvintiškiai ir svečiai į bažnyčią.

Valandą prieš sekmadienio vakarines Šv. Mišias pasipuošę vienodais Sekmines primenančiais ženklais sutvirtinamieji ir jų tėveliai laukė iškilmių. Pakiliai nuteikė Širvintų bažnyčios jaunųjų šlovintojų grupės atliekamos giesmės.

„Sveikinu visus susirinkusius į šventąsias Mišias, ypač tuos, kurie priims sutvirtinimo sakramentą. Labai džiaugiuosi, kad jūsų kelionė buvo tikrai tokia plati ir įdomi. Džiaugiasi kunigas Povilas, džiaugiasi jūsų artimieji. (…) Šiandien taip pat noriu pašventinti naujai atstatytą altoriuje esantį tabernakulį, kuriame visą laiką yra saugojamas Švenčiausias Sakramentas“, –Mišių pradžioje kalbėjo vyskupas. Savo įžanginėje kalboje ganytojas padėkojo kunigui Povilui Slaminiui, Širvintose vikaraujančiam jau trejus metus, už gražią tarnystę, už suburtą parapijos jaunimą, šlovintojų grupę ir kartu pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos vikaras pradeda tarnystę Punske, Lenkijoje. Kreipdamasis į jaunimą, kuris parašė laišką, vyskupas sakė: „Jūs buvote svarbi tikėjimo patirtis kunigui Povilui, nes jis tikrai jus vertino, jūs vieni iš kitų mokėtės tikėjimo. (…) Kiekvienoje parapijoje, jeigu kunigui yra svarbiausia Dievas ir žmonės, tai duoda gausių vaisių: ir kunigas auga savo tikėjimu, ir žmonės auga savo tikėjimu. Tai ką jūs padovanojote kunigui, tai yra jūsų, jaunų žmonių, tikėjimą, tai yra labiausiai kas palaiko. Jauni žmonės yra idealistai ir jie taip tiki, kad tu jų negali nuvilti. Tu negali būti kunigu, kuris ne save neša, ne save aukoja, bet Kristų.“

Vyskupas pranešė, kad kunigą Povilą pakeis naujas vikaras iš Lenkijos, kunigas Adomas, ten atsakingas už piligrimystę, kurio tėveliai yra lietuviai, bet gyvena Suvalkuose, todėl reikės kunigui Povilui mokytis lenkų kalbos, o atvyksiančiam kunigui Adomui – lietuvių. „Labai svarbu kunigui, kad už jį būtų meldžiamasi. Kiekvieną sekmadienį kunigas meldžiasi už jus, o jūs už jį. (…) Kiekvienam kunigui pirma parapija, kurioje jis pradėjo savo kunigystės kelią, yra nepaprasta ir ypatinga: ir bažnyčia ten buvo gražiausia, ir choras giedojo gražiausiai, ir žmonių buvo daugiausia“.

Po iškilmingo tabernakulio pašventinimo buvo aukojamos šventos Mišios, skaitoma evangelija, sakomas pamokslas. Vyskupas pirmiausia pasveikino visus Jonus ir Janinas su vardinėmis, ypatingai pasidžiaugė tuo, kad kasmet sutvirtinimo sakramentui susirenka vis labiau subrendę jaunuoliai, kad Širvintose jis atsigauna, o sutvarkyta iš vidaus ir tvarkoma iš išorės bažnyčia tampa tikrais Dievo ir žmonių namais. Jis dėkojo kunigui dekanui ir kiekvienam prisidėjusiam prie šio kilnaus bažnyčios atnaujinimo darbo.

Kiekvienam sutvirtinamajam kūdikystėje per krikšto sakramentą tapus krikščioniu buvo remiamas jo tėvų tikėjimu. O dabar subrendus, šis sprendimas yra priimamas laisva valia ir savo noru, tai yra suprantant, susivokiant savarankiškai. „Gyvenimo patirtis su metais auga, pažinimas auga. Žmogus tampa vis labiau atrandantis pasaulį. Lygiai taip pat yra su tikėjimu. (…) Jonas krikštytojas labai troško gilaus tikėjimo. Jam nebuvo svarbu, kaip jis troško ieškoti gelmės, kokia gyvenimo prasmė. Patikėkite, žmogus visais laikais ieško atsakymo į šį klausimą, ši tema nesikeičia. Jonui be prasmės gyventi buvo tuščia. Kažką pasiekus, įsigijus kyla klausimas, o toliau, o toliau… (…) Dievas yra tai, kas egzistenciją gali paaiškinti. Jono Krikštytojo laikais Dievas buvo suvokiamas kaip visagalis, kuris ateis ir padarys tvarką pasauly ir išaukštins teisiuosius. Tačiau atsitiko taip, kad atėjo Jėzus, žmogus, kuris sako, kad reikia mylėti savo priešus (…) Arčiausiai Dievo yra mažutėliai, tie paprasti žmonės, va tokie kaip Mykolas Giedraitis. Valdžia ir turtai žmogui yra labai pavojingi, nes gali sugriauti gyvenimą. Palaiminti tie, kurie vargsta“, – kalbėjo vyskupas Jonas Ivanauskas.

„41 parapijietis sutvirtino savo tikėjimą. Šiemet sutvirtinimo sakramentui jaunimą ruošė kun. vik. Povilas Slaminis. Jaunuoliai buvo rengiami pagal Kauno katechetinio centro parengtą programą. Baigus teorijos kursą, teko išlaikyti ir egzaminą – atsakyti į tris ištrauktus klausimus“, – pasakojo tikybos mokytoja Nomeda Drazdienė. Egzaminuoti vikarui padėjo tikybos mokytoja Nomeda Drazdienė ir parapijos šlovintojų grupės nariai: Normanas Marčiulaitis, Viktorija Dapkutė ir Austėja Jakubickaitė. 

Nuoširdus vyskupo žodis, apie jaunystę, meilę, veržlumą, supratimo kaitą ir nuolatinį augimą, kvietė į augimą ir brandą eiti tikėjimo ir savikūros keliu. Mišias savo giesmėmis papuošė parapijos šlovintojų grupė. Po vyskupo palaiminimo sutvirtinamieji ir parapijiečiai padėkojo vyskupui ir pasveikino vardinių proga. Šiltas, jaukus, maldingas vakaras sušildė mūsų visų širdis. Š

Nomeda Drazdienė

UncategorizedPermalink