PALAIMINTASIS TEOFILIUS – AR IŠGIRSIME JĮ

Prabėgo jau dešimt metų, kai mūsų Kaišiadorių vyskupijoje Jo Ekscelencijos vyskupo Juozo Matulaičio pastangų dėka parapijose atsikūrė Gyvojo Rožinio draugija (GRD) ir jau dešimt metų mes, šios draugijos nariai, savo ganytojui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui meldžiame šventojo altoriaus garbės. Tiesa, birželio mėnesį švęsime pirmąsias beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju metines. Tačiau čia dar ne pabaiga… Draugija ir toliau bels Dangų jam šventojo altoriaus garbės.

Ir neatsitiktiniai š. m. gegužės 7 d. jau dešimtą kartą Širvintų dekanato parapijų atstovai rinkomės į kasmetinę Gyvojo Rožinio dieną Širvintų bažnyčioje.

Pradžioje, visiems stovint, galingai suskambo Gyvojo Rožinio draugijos himnas – giesmė „Su galinga Rožančiaus malda“, po kurios buvo kalbama Rožinio malda su mąstymais ir kreipiniais į palaimintąjį Teofilių. Šia proga norisi padėkoti Marijos Radijui (nes visos pamaldos buvo tiesiogiai transliuojamos) už suteiktą galimybę žinią apie palaimintąjį skleisti visai Lietuvai.

Nuoširdžiai po Rožinio maldos į susirinkusius kreipėsi Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas.

Savo įžanginiu žodeliu dekanas pasveikino mus ir pasidžiaugė, kad mūsų draugija nuėjo nemažą kelią – visą dešimtį metų, kad jau turime palamintąjį, tačiau mūsų uždavinys ir toliau melsti jam šventojo garbės. Dekanas pristatė Kaišiadorių vyskupo J. E. Jono Ivanausko paskirtą naująjį draugijos dvasios tėvą – Žiežmarių kleboną, kun. Roką Puzoną.

12 val. prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo naujasis Kaišiadorių vyskupijos GRD dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas, koncelebravo kiti dekanato kunigai: Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas, Bagaslaviškio ir Krikštėnų parapijas aptarnaujantis Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis, Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys, Šešuolių, Šešuolėlių ir Zibalų parapijų klebonas kun. Egidijus Kazlauskas. Šventėje taip pat dalyvavo Želvos klebonas Petras Avižienis.

Naujasis draugijos dvasios tėvas per pamokslą susirinkusiems labai gražiai save pristatė, kad vyskupo J. E. Jono Ivanausko yra paskirtas vadovauti Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijai ir kad jį patį Rožinis lydėjo ir lydi visą gyvenimą. Dar būdamas trejų metukų, rožančių kalbėdavo drauge su tėveliais, neapleido jo net sovietinėje armijoje ir šią maldą tęsia iki šiol. Dabar dvasios tėvas meldžiasi už mus – draugijos narius ir kitomis įvairiomis intencijomis.

Jau kelintus metus mūsų susitikimuose „dalyvauja“ ir pats ganytojas Teofilius, nes, norint žmogų pamilti, pirmiausia reikia jį gerai pažinti. Todėl ankstesniaisiais metais per tokius susitikimus stengėmės pažinti jo žemiškąjį gyvenimą, daug keliavome tuomet dar Dievo tarno Teofiliaus gyventais takais, dalinomės įspūdžiais iš kelionių…

Pastarojo susitikimo tikslas – ir toliau studijuoti ganytojo gyvenimą, stengtis išgirsti ir pasisemti jo gyvenimo patirties, pasimokyti iš jo dorybių. Ir apie tai mums savo pamoksle pasakojo draugijos naujasis dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas.

Norisi prisiminti svarbesnes mintis…

Didžiausia palaimintojo Teofiliaus dovana mums, sakė jis, yra tikėjimo pavyzdys – gilaus, ištikimo, nepalaužiamo, kuris jam buvo viso gyvenimo centras. Jo tikėjimo neužgesino net juodžiausia kančia, kurioje brendo ir stiprėjo nenutraukiamas ryšys su Dievu.

Malda, didelė pagarba sakramentams, ypač Eucharistijai, šventa ištikimybė pareigai išugdė palaimintojo dvasią. Savo ganomiesiems ganytojas Teofilius nuolat primindavo, kad krikštu gautąją tikėjimo dovaną reikia ne tik saugoti, bet ir ugdyti, pradedant šeima. „Pratinkime kasdien melstis, šventadieniais šv. Mišių  ir pamokslo klausyti, dažnai ir vertai eiti Atgailos ir Eucharistijos sakramentų,“ – tai vis Teofiliaus pamokymai, nuskambėję kun. Roko lūpomis.

Kristaus žvilgsniu palaimintasis Teofilius matydavo ir artimą, be išankstinio nusiteikimo, su nesudrumsčiama širdies ramybe, kantrumu ir meile. Jis nedejavo, nekoneveikė tų, iš kurių po nepakeliamai sunkaus darbo gaudavo vos riekelę duonos… ir tą ne visuomet. Kiekviename žmoguje sugebėdavo pastebėti bent trupinėlį gėrio. Jis sakė: „visi moka jausti, tik reikia paliesti atitinkamą stygą“.

Savo dvasine giedra jis švietė likimo broliams ir juos stiprino. Nei laisvės pažadai, bandant užverbuoti, nesumažino ganytojo ištikimybės Bažnyčiai ir Šventajam Tėvui. Iki paskutinio atodūsio nesiliaujantis persekiojimas ir terorizavimas nepaliko jame neapykantos, pykčio, apmaudo šešėlių.

„Tai buvo žmogus! O gi apie jį visko prikalbėta!“ – pasakė vienas iš tuometinės valdžios atstovų, užgesus ganytojo gyvybei.

„Nepraeisime palaimintojo keliu, bet mokykimės eiti savuoju taip, kaip jis, – Toliau kun. Rokas tęsė. – Prašykime užtarimo jau su visa Bažnyčia. Ji dovanoja mums šventuosius, kurie savo pavyzdžiu liudija – tik Kristus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“

Šv. Mišios baigėsi Švč. Sakramento adoracija, kurioje tarytum raudona linija driekėsi mintys apie palaimintąjį Teofilių. Juk tik jo dėka Lietuvoje dar 1938 m. Kaune šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo įvestas naujas pamaldumas – amžinoji Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurioje ilgas valandas praleisdavo pats vyskupas Teofilius, nes Eucharistijoje savo gyvu tikėjimu jautė meile plakančią tą pačią Jėzaus Širdį.

Pagaliau – paskutinis mūsų dekanato GRD dienos šventės akcentas – medelio pasodinimas šventoriuje.

Kaip jau minėta pradžioje, mūsų Gyvojo Rožinio draugija šiais metais mini savo pirmąjį jubiliejų – pirmąjį dešimtmetį. Ta proga Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai padovanojo mūsų Širvintų draugijai (beje Širvintų dekanate Gyvasis Rožinis yra kiekvienoje parapijoje ir jungia per 400 narių) medelį, kurį šventoriuje, labai garbingoje vietoje, pasodino GRD naujasis vadovas kun. Rokas Puzonas, Širvintų dekanas kun. Leonas Klimas ir Musninkų ir Kernavės parapijų klebonas kun. Virgilijus Balnys. Prie medelio ketiname pritvirtinti lentelę su informaciniu užrašu:

„Dešimt metų drauge su Švenčiausiąja Mergele Marija

skiname rožes ganytojo

Teofiliaus Matulionio šventumo vainikui.

Kaip netylanti mūsų malda,

tesiskleidžia ir šis medelis –

padėka už beatifikaciją ir

viltingas laukimas kanonizacijos.

 

Širvintų dekanato GRD dešimtmečio proga

 Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovai –

dvasios tėvas kun. Rokas Puzonas,

koordinatorė Jolanta Celiešienė

 2018 m. gegužės 7 d.“

 

Na ir kokia šventė be paskutinio šventės akcento – agapės, per kurią yra gera proga artimiau pabendrauti su bendraminčiais, pasidalinti šventėje patirtais įspūdžiais.

Į agapę rinkomės Širvintų kavinėje „LELIJA“. Mes labai dėkingi kavinės personalui už skanius pietus, mandagų ir greitą aptarnavimą. AČIŪ Jums mūsų visų vardu! GYVUOKIT!

 

Baigiant savo mintis, norisi padėkoti dekanui už rūpestį organizuojant šią ir visas anksčiau vykusias šventes, už kantrybę su mumis ir už viską, viską…

Labai džiaugėmės, kad mūsų šventėje, nepagailėję savo laiko, dalyvavo ir maldomis mus rėmė daugumos parapijų klebonai. Ačiū Jums!

Negaliu nepadėkoti visų dalyvavusių parapijų delegatams, GRD nariams – maldininkams, atsiliepusiems į kvietimą ir taip gražiai dalyvavusiems mūsų šventėje.

Iki susitikimo Kaišiadoryse birželio 17 d., kur švęsime palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmąsias beatifikacijos metines.

 Širvintų dekanato GRD koordinatorė

ses. Irena Valaitytė (KKMD)

UncategorizedPermalink

Comments are closed.