Kviečiu Jus pažvelgti į vieno žmogaus, konkretaus žmogaus – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą. Jis gimė ir brendo tuomet, kai lietuvių spauda buvo draudžiama. Nepavyko svetimšaliams ištremti lietuvybės iš Lietuvos, nes lietuviškas žodis, kaip didžiausias turtas buvo perduodamas šeimose. Tad viską, ką jaunasis Teofilius turėjo lietuviško, gavo ne mokyklose, bet šeimoje. Tai didžiulis ženklas mums atsigręžti į šeimą ir nuolat ieškoti būdų, kaip atrasti teisingiausius šeimos institucijos stiprinimo svertus.
Iš viso – tris kartus teistas, šešiolika metų praleidęs lageriuose ir kalėjimuose, keturis metus – namų arešte, arkivyskupas Teofilius tapo visų mūsų tautos sūnų bei dukterų kančių bei tremčių veidrodžiu. Jo asmenyje mes įžvelgiame daugybės kančių įprasminimo simbolį. Laužytas, bet nepalaužtas.
1955 m. vyskupas Teofilius vienam savo bičiuliui iš Potmos atsiuntė nuotrauką ir užrašė tokius žodžius: „Laisvas kalinys“. Šie žodžiai tobuliausiai išreiškia Teofiliaus vidinę nuotaiką: įkalinamas tik kūnas, bet žmogaus dvasia ir mintis visuomet turi laisvės erdvę.
Mons. teol. dr. Algirdas JUREVIČIUS
Knygą galima bus įsigyti su autoriaus autografu.