Pirmosios Komunijos vaikų tėvų susirinkimas

Gerb. Tėveliai,

Rugsėjo 24 d. po sumos šv. Mišių vyks susirinkimas dėl vaikų rengimo Pirmosios Komunijos sakramentui. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos apie vaikų rengimą Eucharistijos sakramentui rasite čia.

Comments Off on Pirmosios Komunijos vaikų tėvų susirinkimas

Šv. Kryžiaus Atradimo tituliniai atlaidai Bagaslaviškyje

Bagaslaviškio parapija rugsėjo 10 d. šventė istorinį įvykį – atgaivino Šv. Kryžiaus Atradimo titulinius atlaidus, kurie paskutinį kartą paminėti smetoniškos Lietuvos laikais. Pasak vikaro kun. Povilo Slaminio, parapijos bendruomenė pasiryžusi puoselėti šių atlaidų tradiciją.

Atlaidų šv. Mišias aukojo vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Giedojo Širvintų bažnyčios sumos choras. Pasisėmę dvasinio peno, tikintieji po šv. Mišių buvo pakviesti į šventinę agapę. 

Širvintų parapijos informacija

Nuotraukos D. Kunevičienės

Comments Off on Šv. Kryžiaus Atradimo tituliniai atlaidai Bagaslaviškyje

Vasaros įspūdžius prisiminus

Mūsų dekanato jaunimas dalyvavo Lietuvos jaunimo dienose Vilniuje. Lietuvos jaunimo dienų globėjai Šv. Edita Štein ir dabar jau palaimintasis Teofilis Matulionis. 

Comments Off on Vasaros įspūdžius prisiminus

Garbingasis Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis

matulionis

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). 1900 m. baigė Petrapilio kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Dirbo Latvijos lietuvių parapijose, o 1910 m. perkeliamas į Petrapilį (vėliau Leningradą). 1923 m. už priešiškumą sovietų valdžiai įkalintas. 1929 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas į Mogiliovo vyskupiją. Tais pačiais metais jis vėl buvo nuteistas ir 10 metų ištremtas sunkiųjų darbų į Solovkų salas.

1933 m. grįžo į Lietuvą. 1934 m. lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijoje. Kurį laiką ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas.

1943 m. paskiriamas Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl buvo įkalintas, pradžioje Oršoje, vėliau –Vladimire, galiausiai – Mordovijoje (Rusija).

1956 m. vyskupas Teofilius Matulionis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Birštone bei perėmė vyskupijos valdymą.

1959 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tivrtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ vysk. Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu pradėta jo kanonizacijos byla. 2008 m. gegužės 1 d. surinkus reikiamus dokumentus ir liudijimus kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą – Šventųjų skelbimo kongregaciją.

2016 m. gruodžio 1d. Šventųjų skelbimo kongregacija paskelbė, kad popiežius Pranciškus pripažįsta Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip atverdamas kelią jo paskelbimui palaimintuoju kankiniu.

2017 m. vasario 15 d. Lietuvos vyskupai pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės įvyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Apie Teofiliaus Matulionio gyvenimą išleistos knygos:

Pr. Gaida „Nemarusis mirtingasis“, Roma 1981.

Pr. Gaida, „Erzbischof Teofilius Matulionis, Hirte, Gefangener, Martyrer“, Munchen 1986.

Pr. Gaida „Bispo, Prisioniero e Martir do comunismo“, Sao Paulo 1991.

Pr. Gaida „Undying Mortal“, Toronto 1997.

St. Kiškis „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, Kaišiadorys 1996 ir 2008.

Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme“, Vilnius 2000.

Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose“, Vilnius 2002.

Malda

Mūsų Viešpatie, šventumo šaltini !

Tu stiprini visus Tavimi pasitikinčius ir nuoširdžiai Tavo valią vykdančius.

Tu stiprinai ir vyskupą Teofilių, kai dėl Tavo vardo jis kentėjo kalėjimuose bei lageriuose ir liko Tau ištikimas.

Suteik malonę, kad mes, kadaise jį turėję vyskupu, dabar galėtume turėti šventuoju ir užtarėju danguje.

Per vyskupo Teofiliaus užtarimą suteik mums malonių, kurių su pasitikėjimu Tavęs prašome. Amen.

Programa

Daugiau informacijos apie Teofilių Matulionį www.teofilius.lt

Comments Off on Garbingasis Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis

Kviečiame į atlaidus Krikštėnuose

marija

Visus kviečiame 2017 m. gegužės 21 dieną į Švenčiausios Mergelės Marijos krikščionių pagalbos atlaidus Krikštėnuose.

Atlaidų pradžia 13 valandą.

Šv. Mišių liturgijai vadovaus kunigas, mokslų daktaras ir Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius Mindaugas Sabonis. Šventų Mišių metu giedos Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapijos choras. Po šv. Mišių bus eucharistinė procesija ir agapė.

Maloniai kviečiame dalyvauti !

Comments Off on Kviečiame į atlaidus Krikštėnuose

KVIEČIAME Į ALFA KURSĄ!

Skelbimas2

Comments Off on KVIEČIAME Į ALFA KURSĄ!

Trijų karalių šventė Širvintų parapijoje

 

 

„Teviešpatauja Jis nuo jūros lig jūros,

ir nuo Upės lig žemės pakraščių.

Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę,

o Arabijos ir Sebos karaliai neš dovanas.

Visi karaliai reikš Jam pagarbą,

Jam tarnaus visos tautos.“(Saliamono 72 psl.)

Sausio 8 d.visose katalikų bažnyčiose buvo minima Trijų karalių šventė. Ir Širvintų parapijos bažnyčią aplankė Trys karaliai: Kasparas, Melchioras ir Baltazaras (persirengę Šeimos centro savanoriai).

Pagarbinę gimusį kūdikėlį Jėzų Betliejaus tvartelyje, po Sumos, karaliai tikintiesiems dalino šventintą kreidą, pirmajai Komunijai besiruošiančių vaikų ir šeimos centro savanorių keptus kalėdinius sausainukus, linkėjo šviesių, šiltų, prasmingų prasidėjusių Naujų metų.

Toliau trys karaliai su palyda tęsė savo kelionę į Širvintų parapijos senelių globos namus, kur pasitiko šiltas ten besidarbuojančių moterų kolektyvas. Jos palydėjo mus pas garbaus amžiaus gyventojus. Trys karaliai spaudė rankas visiems linkėdami sveikatos, Dievo palaimos, stiprybės. Palinkėjimus lydėjo giesmės.

Pasidalinę gerumu, šypsena, visi sušilome, diena tapo prasmingesnė. Po tokios dienos norisi kiekvienam linkėti, kad nebijotume dalintis dovanomis, kurios duotos Dievo, praturtintume vienas kitą šypsena, šiltu apkabinimu, padrąsinančiu žodžiu, kaip giesmėj skambantys žodžiai :

„Tebūna meilė tarp mūsų,

Tešviečia ji akyse.

Viešpaties meilė galinga

Auga šioje tautoje.

 

Duoda jis naują supratimą

Kaip mums mylėt vieni kitus

Tebūna meilė tarp mūsų

Ir tesušildo visus.“

 

 

Šeimos centro direktorė Neringa Pilkienė

 

20170108_122745 20170108_123107 20170108_132059 20170108_132154 (1) 20170108_132321 20170108_141006 20170108_134555 (1) 20170103_120727 20170103_143439 20170103_152257

Comments Off on Trijų karalių šventė Širvintų parapijoje

Meninio skaitymo popietė ,,Dieviškas Gailestingumas“

Praūžus Kalėdų šventėms, mokinių atostogų metu vėlyvą rytmetį buvo neįprasta matyti pulkeliais traukiančius mokinius į Širvintų parapijos senelių globos namus.

Gruodžio 28 d. Širvintų rajono dorinio ugdymo metodinio būrelio iniciatyva vyko mokinių meninio skaitymo popietė ,,Dieviškasis Gailestingumas.“  Popietėje dalyvavo Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinės mokyklos, Gelvonų vidurinės mokyklos, Musninkų A. Petrulio gimnazijos,

Širvintų pradinės mokyklos, Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijos, Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos skaitovai ir dainininkės, bei Širvintų Meno mokyklos muzikantai.

Metodinio būrelio pirmininkė R. Blusevičienė popietę pradėjo malda prašydama, kad ,,…būtume gailestingi kaip dangiškasis Tėvas…“, kad kiekvienas sugebėtume pajusti Dievo atleidimą. Kunigas Povilas Smalinis suprantamai ir aiškiai paaiškino, kas yra gailestingumas, apie jo aktualumą šiandien, priminė apie Gailestingumo metų prasmę. Kunigo žodžius įprasmino parodytos pateiktys iš Šv. Faustinos dienoraščio.

Pirmieji savo paruoštas mintis skaitė Širvintų pradinės mokyklos mokiniai, kuriems padėjo vyr. tikybos mokytoja D. Lapinskienė. Po jų sekė Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokinių programa, kuriems pasiruošti padėjo tikybos, etikos mokytoja metodininkė R. Blusevičienė. Mokytoja taip pat padėjo pasirinkti ir pristatyti tekstą  Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagr. mokyklos mokinei. Vyr. tikybos mokytoja J. Mačiulienė į popietę atlydėjo du jaunuolius iš Gelvonų vidurinės mokyklos ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos. Pabaigoje savo paruoštas mintis skaitė  Širvintų L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokiniai, kuriuos konsultavo vyr. tikybos mokytoja N. Drazdienė.

Nors popietėje dalyvavusių mokinių amžiaus skirtumas didelis: nuo trečiokų (Širvintų pradinė mokykla) iki abiturientų (Musninkų A. Petrulio gimnazija) visi mokiniai skaitė įvairių autorių gražius, prasmingus, verčiančius susimąstyti tekstus apie Dievišką gailestingumą.

Skaitovų išsakytas mintis pagyvino meno mokyklos jaunieji akordeonistai, smuikininkės, kanklininkės su savo mokytojomis bei Širvintų L.Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainininkės.

Pabaigoje visi dalyviai buvo apdovanoti Padėkos raštais bei dovanėlėmis.

 

Širvintų pradinės mokyklos vyr. tikybos mokytoja D. Lapinskienė

dsc_1445 dsc_1444 dsc_1442 dsc_1441 dsc_1440 dsc_1438 dsc_1436 dsc_1435 dsc_1433 dsc_1428 dsc_1427 dsc_1421 dsc_1419 dsc_1418 dsc_1417 dsc_1415 dsc_1414 dsc_1412 dsc_1411 dsc_1409 dsc_1408 dsc_1407 dsc_1405 dsc_1404 dsc_1403 dsc_1402 dsc_1400 dsc_1398 dsc_1394 dsc_1393 dsc_1391 dsc_1387 dsc_1384 dsc_1382 dsc_1379 dsc_1377

Comments Off on Meninio skaitymo popietė ,,Dieviškas Gailestingumas“

MOTINOS MALDOJE UŽ SAVO VAIKUS

virsus

2016m. lapkričio 27d. po Votyvos šv. Mišių Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios parapijos namuose rinkosi mamos į susitikimą su „Motinos maldoje“ judėjimo koordinatore Lietuvoje Vilma Cicėniene. Ji pasakojo apie „Motinos maldoje“ judėjimo atsiradimą, tikslus, esmę. Parodė filmuką su judėjimo pasaulyje pradininkės Veronikos Wiliams liudijimu ir paaiškinimais. Po to visos susirinkusios meldėmės savo vaikų intencijomis.

Šis susitikimas paliko ramybės ir vienybės jausmą, norą jungtis į šią maldos grupę.

„Motinos maldoje“ judėjimas – tai Motinų bendra malda už savo ir viso pasaulio vaikus. Tai nėra organizacija ar bendrija – tai tiesiog Malda. Motinos, susirinkusios į būrelį, drauge skaito Šventąjį Raštą, šlovina Viešpatį, gieda giesmes, meldžiasi už savo vaikus ir anūkus, už krikšto vaikus ir giminaičius, už našlaičius ir ligoniukus, už negimusius, neišnešiotus ir mirusius…ir už viso pasaulio mažylius, skriaudžiamus ir nemylimus, mušamus ir žudomus…už tuos, už kuriuos niekas nesimeldžia – meldžiamės mes, būrelin susirinkusios Motinos, meldžiamės už visus ir už kiekvieną, kurį pagimdė Motina, ir kuriam Motinos malda labiausiai reikalinga.

Šis judėjimas  neturi reklamos, tačiau jis jau žinomas daugelyje pasaulio šalių.

„Mama yra tas asmuo, kuris gali užimti visų kitų vietas, bet jos vietos niekas užimti negali“ – ši kardinolo Mermillod pasakyta tiesa, apskriejusi internetu pasaulį, tarsi dar labiau įtikina, kad Motinos malda yra stipriausia, kada ji meldžiasi už vaikus, atiduodama jų problemas, jų gyvenimus, jų likimus į Viešpaties rankas.

Motina, paėmusi mažylį už rankos, parodo pasaulį, paūgėjusiam pataria, pamoko, suaugusiam duoda laisvę, bet kiekviename žingsnyje Motinos širdis prašo maldoje Viešpaties: „Aš daugiau nieko negaliu padaryti, bet Tu viską gali. Dangiškasis Tėve, vesk juos per gyvenimą ir saugok jų žingsnius“.
Taip savo maldas grupelėse pradeda tūkstančiai Motinų įvairiose pasaulio šalyse: Anglijoje, Indijoje, Afrikoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, Portugalijoje, Maltoje ir Malaizijoje, Olandijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje… ir Lietuvoje jau per porą dešimtmečių daugelyje parapijų prie bažnyčių įsikūrusiose grupelėse aktyviai renkasi Motinos maldai.

 

Norinčias jungtis į šią maldos grupę Širvintose kviečiame  – renkamės  sekmadieniais po 10 val. šv. Mišių parapijos namuose.

Širvintų dekanato Šeimos centro informacija

Comments Off on MOTINOS MALDOJE UŽ SAVO VAIKUS

Istorinis įvykis Širvintų dekanato šeimos centre

Minėti Negimusio kūdikio dieną Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru. Ir mums, Širvintų dekanato šeimos centro savanoriams, ši diena tapo iššūkiu, kai nusprendėme ją paminėti važiuodami į Kryžių kalną ir šią kelionę įprasminti pastatydami kryžių. Nuspręsti buvo lengva, o širdy kirbėjo nerimas, ar pavyks. Ir vis dėlto pavyko!
Šeimos centro savanoris Andrius Kanaporys sutiko pagaminti kryžių. Nuoširdžiai jam esame dėkingi už atsakingai ir kruopščiai įvykdytą pažadą. Savanorės Neringa, Kristina, Inga, Laura kvietė žmones į kelionę. Kad ir kaip būtų keista, bet norinčių netrūko. Iš pradžių galvojome, kad reiks priekabos. Žinoma, pakitęs oras, greitai pakoregavo situaciją ir lapkričio 26 d. Širvintų dekano kun. Leono Klimo palaiminti į kelionę išvyko 48 piligrimai. Mus lydėjo Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis. Kaip sako senoliai, kur kunigas, ten ir Dievas. Jo globa mus lydėjo visą kelionę. Patys tokios kelionės nebūtume suorganizavę. Žinojome, kad vyksime į Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, tačiau nebuvome tikri, ar ji bus atrakinta. Vos tik atvykome prie Šeduvos bažnyčios, mus pasitiko zakristijonas, o vėliau prisijungė ir pats klebonas. Nuostabu! Gera pradžia – pusė darbo. Apžiūrint bažnyčią ir beklausant pasakojimo apie ją, labiausia nustebino tai, kad šioje bažnyčioje ketverius metus pal. kun. Teofilis Matulionis ne šv. Mišias aukojo, o pasauliečių klauptuose meldėsi. Sovietmečiu jam buvo uždrausta atlikti dvasininko pareigas. Išlydėti Šeduvos dvasininko, patraukėme į Šeduvos malūną, kur skanavome kavinės pagamintų pietų. Daugelį piligrimų sužavėjo malūno estetinė ir kūrybinga aplinka.
Pagaliau esame šalia Kryžių kalno įsikūrusiame vienuolyne, kur kun. Povilas Slaminis aukojo šv. Mišias. Po jų nešėme kryžių į Kryžių kalną. Nors oras nebuvo malonus, tačiau suprantame, kad ir dangus verkė dėl negimusių kūdikių. Drauge suradome vietą kryžiui šalia Kulpės upelio ir užsieniečių statytų kryžių. Pasak vieno piligrimo, pasijuto lyg būtų sudalyvavęs istoriniame ir šventame įvykyje. Džiaugiamės, kad piligrimai išgyveno šį jausmą. Juk ne kiekvieną dieną statome kryžius, o ir intencija gana neįprasta.
Pasimeldę prie pastatyto kryžiaus, apžiūrėję Kryžių kalną išvykome pasigrožėti Šiauliais. Vieni lankėsi Angelo muziejuje ir pasigamino sau Angelą Sargą, o kiti smalsavo Šokolado muziejuje. Galiausiai piligriminę kelionę baigėme bendra malda Šiaulių katedros Gailestingumo koplyčioje. Pasisėmę dvasinio peno, grįžome namo laimingi. Net ir sloga ar netikėtai užkluptas kosulys nenustelbė išgyventų įspūdžių.
Nuoširdžiai dėkojame visiems keliavusiems ir prisidėjusiems prie istorinio ir, kaip vienas jaunasis piligrimas teigė, švento įvykio.
Širvintų dekanato šeimos centro informacija

prie-seduvos-baznycios-620x264

Comments Off on Istorinis įvykis Širvintų dekanato šeimos centre