Širvintų švento Arkangelo Mykolo parapija

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). 1900 m. baigė Petrapilio kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Dirbo Latvijos lietuvių parapijose, o 1910 m. perkeliamas į Petrapilį (vėliau Leningradą). 1923 m. už priešiškumą sovietų valdžiai įkalintas. 1929 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas į Mogiliovo vyskupiją. Tais pačiais metais jis vėl buvo nuteistas ir 10 metų ištremtas sunkiųjų darbų į Solovkų salas.

1933 m. grįžo į Lietuvą. 1934 m. lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijoje. Kurį laiką ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas.

1943 m. paskiriamas Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl buvo įkalintas, pradžioje Oršoje, vėliau –Vladimire, galiausiai – Mordovijoje (Rusija).

1956 m. vyskupas Teofilius Matulionis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Birštone bei perėmė vyskupijos valdymą.

1959 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tivrtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ vysk. Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.

Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu pradėta jo kanonizacijos byla. 2008 m. gegužės 1 d. surinkus reikiamus dokumentus ir liudijimus kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą – Šventųjų skelbimo kongregaciją.

2016 m. gruodžio 1d. Šventųjų skelbimo kongregacija paskelbė, kad popiežius Pranciškus pripažįsta Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip atverdamas kelią jo paskelbimui palaimintuoju kankiniu.

2017 m. vasario 15 d. Lietuvos vyskupai pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės įvyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Apie Teofiliaus Matulionio gyvenimą išleistos knygos:

Pr. Gaida „Nemarusis mirtingasis“, Roma 1981.

Pr. Gaida, „Erzbischof Teofilius Matulionis, Hirte, Gefangener, Martyrer“, Munchen 1986.

Pr. Gaida „Bispo, Prisioniero e Martir do comunismo“, Sao Paulo 1991.

Pr. Gaida „Undying Mortal“, Toronto 1997.

St. Kiškis „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, Kaišiadorys 1996 ir 2008.

Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme“, Vilnius 2000.

Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose“, Vilnius 2002.

Malda

Mūsų Viešpatie, šventumo šaltini !

Tu stiprini visus Tavimi pasitikinčius ir nuoširdžiai Tavo valią vykdančius.

Tu stiprinai ir vyskupą Teofilių, kai dėl Tavo vardo jis kentėjo kalėjimuose bei lageriuose ir liko Tau ištikimas.

Suteik malonę, kad mes, kadaise jį turėję vyskupu, dabar galėtume turėti šventuoju ir užtarėju danguje.

Per vyskupo Teofiliaus užtarimą suteik mums malonių, kurių su pasitikėjimu Tavęs prašome. Amen.

Daugiau informacijos apie Teofilių Matulionį www.teofilius.lt

Visus kviečiame 2017 m. gegužės 21 dieną į Švenčiausios Mergelės Marijos krikščionių pagalbos atlaidus Krikštėnuose.

Atlaidų pradžia 13 valandą.

Šv. Mišių liturgijai vadovaus kunigas, mokslų daktaras ir Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius Mindaugas Sabonis. Šventų Mišių metu giedos Širvintų šv. arkangelo Mykolo parapijos choras. Po šv. Mišių bus eucharistinė procesija ir agapė.

Maloniai kviečiame dalyvauti !

„Teviešpatauja Jis nuo jūros lig jūros,

ir nuo Upės lig žemės pakraščių.

Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę,

o Arabijos ir Sebos karaliai neš dovanas.

Visi karaliai reikš Jam pagarbą,

Jam tarnaus visos tautos.“(Saliamono 72 psl.)

Sausio 8 d.visose katalikų bažnyčiose buvo minima Trijų karalių šventė. Ir Širvintų parapijos bažnyčią aplankė Trys karaliai: Kasparas, Melchioras ir Baltazaras (persirengę Šeimos centro savanoriai).

Pagarbinę gimusį kūdikėlį Jėzų Betliejaus tvartelyje, po Sumos, karaliai tikintiesiems dalino šventintą kreidą, pirmajai Komunijai besiruošiančių vaikų ir šeimos centro savanorių keptus kalėdinius sausainukus, linkėjo šviesių, šiltų, prasmingų prasidėjusių Naujų metų.

Toliau trys karaliai su palyda tęsė savo kelionę į Širvintų parapijos senelių globos namus, kur pasitiko šiltas ten besidarbuojančių moterų kolektyvas. Jos palydėjo mus pas garbaus amžiaus gyventojus. Trys karaliai spaudė rankas visiems linkėdami sveikatos, Dievo palaimos, stiprybės. Palinkėjimus lydėjo giesmės.

Pasidalinę gerumu, šypsena, visi sušilome, diena tapo prasmingesnė. Po tokios dienos norisi kiekvienam linkėti, kad nebijotume dalintis dovanomis, kurios duotos Dievo, praturtintume vienas kitą šypsena, šiltu apkabinimu, padrąsinančiu žodžiu, kaip giesmėj skambantys žodžiai :

„Tebūna meilė tarp mūsų,

Tešviečia ji akyse.

Viešpaties meilė galinga

Auga šioje tautoje.

Duoda jis naują supratimą

Kaip mums mylėt vieni kitus

Tebūna meilė tarp mūsų

Ir tesušildo visus.“

Šeimos centro direktorė Neringa Pilkienė

Praūžus Kalėdų šventėms, mokinių atostogų metu vėlyvą rytmetį buvo neįprasta matyti pulkeliais traukiančius mokinius į Širvintų parapijos senelių globos namus.

Gruodžio 28 d. Širvintų rajono dorinio ugdymo metodinio būrelio iniciatyva vyko mokinių meninio skaitymo popietė ,,Dieviškasis Gailestingumas.“  Popietėje dalyvavo Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinės mokyklos, Gelvonų vidurinės mokyklos, Musninkų A. Petrulio gimnazijos,

Širvintų pradinės mokyklos, Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijos, Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos skaitovai ir dainininkės, bei Širvintų Meno mokyklos muzikantai.

Metodinio būrelio pirmininkė R. Blusevičienė popietę pradėjo malda prašydama, kad ,,…būtume gailestingi kaip dangiškasis Tėvas…“, kad kiekvienas sugebėtume pajusti Dievo atleidimą. Kunigas Povilas Smalinis suprantamai ir aiškiai paaiškino, kas yra gailestingumas, apie jo aktualumą šiandien, priminė apie Gailestingumo metų prasmę. Kunigo žodžius įprasmino parodytos pateiktys iš Šv. Faustinos dienoraščio.

Pirmieji savo paruoštas mintis skaitė Širvintų pradinės mokyklos mokiniai, kuriems padėjo vyr. tikybos mokytoja D. Lapinskienė. Po jų sekė Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokinių programa, kuriems pasiruošti padėjo tikybos, etikos mokytoja metodininkė R. Blusevičienė. Mokytoja taip pat padėjo pasirinkti ir pristatyti tekstą  Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagr. mokyklos mokinei. Vyr. tikybos mokytoja J. Mačiulienė į popietę atlydėjo du jaunuolius iš Gelvonų vidurinės mokyklos ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos. Pabaigoje savo paruoštas mintis skaitė  Širvintų L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokiniai, kuriuos konsultavo vyr. tikybos mokytoja N. Drazdienė.

Nors popietėje dalyvavusių mokinių amžiaus skirtumas didelis: nuo trečiokų (Širvintų pradinė mokykla) iki abiturientų (Musninkų A. Petrulio gimnazija) visi mokiniai skaitė įvairių autorių gražius, prasmingus, verčiančius susimąstyti tekstus apie Dievišką gailestingumą.

Skaitovų išsakytas mintis pagyvino meno mokyklos jaunieji akordeonistai, smuikininkės, kanklininkės su savo mokytojomis bei Širvintų L.Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dainininkės.

Pabaigoje visi dalyviai buvo apdovanoti Padėkos raštais bei dovanėlėmis.

Širvintų pradinės mokyklos vyr. tikybos mokytoja D. Lapinskienė

2016m. lapkričio 27d. po Votyvos šv. Mišių Širvintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios parapijos namuose rinkosi mamos į susitikimą su „Motinos maldoje“ judėjimo koordinatore Lietuvoje Vilma Cicėniene. Ji pasakojo apie „Motinos maldoje“ judėjimo atsiradimą, tikslus, esmę. Parodė filmuką su judėjimo pasaulyje pradininkės Veronikos Wiliams liudijimu ir paaiškinimais. Po to visos susirinkusios meldėmės savo vaikų intencijomis.

Šis susitikimas paliko ramybės ir vienybės jausmą, norą jungtis į šią maldos grupę.

„Motinos maldoje“ judėjimas – tai Motinų bendra malda už savo ir viso pasaulio vaikus. Tai nėra organizacija ar bendrija – tai tiesiog Malda. Motinos, susirinkusios į būrelį, drauge skaito Šventąjį Raštą, šlovina Viešpatį, gieda giesmes, meldžiasi už savo vaikus ir anūkus, už krikšto vaikus ir giminaičius, už našlaičius ir ligoniukus, už negimusius, neišnešiotus ir mirusius…ir už viso pasaulio mažylius, skriaudžiamus ir nemylimus, mušamus ir žudomus…už tuos, už kuriuos niekas nesimeldžia – meldžiamės mes, būrelin susirinkusios Motinos, meldžiamės už visus ir už kiekvieną, kurį pagimdė Motina, ir kuriam Motinos malda labiausiai reikalinga.

Šis judėjimas  neturi reklamos, tačiau jis jau žinomas daugelyje pasaulio šalių.

„Mama yra tas asmuo, kuris gali užimti visų kitų vietas, bet jos vietos niekas užimti negali“ – ši kardinolo Mermillod pasakyta tiesa, apskriejusi internetu pasaulį, tarsi dar labiau įtikina, kad Motinos malda yra stipriausia, kada ji meldžiasi už vaikus, atiduodama jų problemas, jų gyvenimus, jų likimus į Viešpaties rankas.

Motina, paėmusi mažylį už rankos, parodo pasaulį, paūgėjusiam pataria, pamoko, suaugusiam duoda laisvę, bet kiekviename žingsnyje Motinos širdis prašo maldoje Viešpaties: „Aš daugiau nieko negaliu padaryti, bet Tu viską gali. Dangiškasis Tėve, vesk juos per gyvenimą ir saugok jų žingsnius“.
Taip savo maldas grupelėse pradeda tūkstančiai Motinų įvairiose pasaulio šalyse: Anglijoje, Indijoje, Afrikoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, Portugalijoje, Maltoje ir Malaizijoje, Olandijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje… ir Lietuvoje jau per porą dešimtmečių daugelyje parapijų prie bažnyčių įsikūrusiose grupelėse aktyviai renkasi Motinos maldai.

Norinčias jungtis į šią maldos grupę Širvintose kviečiame  – renkamės  sekmadieniais po 10 val. šv. Mišių parapijos namuose.

Širvintų dekanato Šeimos centro informacija

Minėti Negimusio kūdikio dieną Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru. Ir mums, Širvintų dekanato šeimos centro savanoriams, ši diena tapo iššūkiu, kai nusprendėme ją paminėti važiuodami į Kryžių kalną ir šią kelionę įprasminti pastatydami kryžių. Nuspręsti buvo lengva, o širdy kirbėjo nerimas, ar pavyks. Ir vis dėlto pavyko!
Šeimos centro savanoris Andrius Kanaporys sutiko pagaminti kryžių. Nuoširdžiai jam esame dėkingi už atsakingai ir kruopščiai įvykdytą pažadą. Savanorės Neringa, Kristina, Inga, Laura kvietė žmones į kelionę. Kad ir kaip būtų keista, bet norinčių netrūko. Iš pradžių galvojome, kad reiks priekabos. Žinoma, pakitęs oras, greitai pakoregavo situaciją ir lapkričio 26 d. Širvintų dekano kun. Leono Klimo palaiminti į kelionę išvyko 48 piligrimai. Mus lydėjo Širvintų parapijos vikaras kun. Povilas Slaminis. Kaip sako senoliai, kur kunigas, ten ir Dievas. Jo globa mus lydėjo visą kelionę. Patys tokios kelionės nebūtume suorganizavę. Žinojome, kad vyksime į Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, tačiau nebuvome tikri, ar ji bus atrakinta. Vos tik atvykome prie Šeduvos bažnyčios, mus pasitiko zakristijonas, o vėliau prisijungė ir pats klebonas. Nuostabu! Gera pradžia – pusė darbo. Apžiūrint bažnyčią ir beklausant pasakojimo apie ją, labiausia nustebino tai, kad šioje bažnyčioje ketverius metus pal. kun. Teofilis Matulionis ne šv. Mišias aukojo, o pasauliečių klauptuose meldėsi. Sovietmečiu jam buvo uždrausta atlikti dvasininko pareigas. Išlydėti Šeduvos dvasininko, patraukėme į Šeduvos malūną, kur skanavome kavinės pagamintų pietų. Daugelį piligrimų sužavėjo malūno estetinė ir kūrybinga aplinka.
Pagaliau esame šalia Kryžių kalno įsikūrusiame vienuolyne, kur kun. Povilas Slaminis aukojo šv. Mišias. Po jų nešėme kryžių į Kryžių kalną. Nors oras nebuvo malonus, tačiau suprantame, kad ir dangus verkė dėl negimusių kūdikių. Drauge suradome vietą kryžiui šalia Kulpės upelio ir užsieniečių statytų kryžių. Pasak vieno piligrimo, pasijuto lyg būtų sudalyvavęs istoriniame ir šventame įvykyje. Džiaugiamės, kad piligrimai išgyveno šį jausmą. Juk ne kiekvieną dieną statome kryžius, o ir intencija gana neįprasta.
Pasimeldę prie pastatyto kryžiaus, apžiūrėję Kryžių kalną išvykome pasigrožėti Šiauliais. Vieni lankėsi Angelo muziejuje ir pasigamino sau Angelą Sargą, o kiti smalsavo Šokolado muziejuje. Galiausiai piligriminę kelionę baigėme bendra malda Šiaulių katedros Gailestingumo koplyčioje. Pasisėmę dvasinio peno, grįžome namo laimingi. Net ir sloga ar netikėtai užkluptas kosulys nenustelbė išgyventų įspūdžių.
Nuoširdžiai dėkojame visiems keliavusiems ir prisidėjusiems prie istorinio ir, kaip vienas jaunasis piligrimas teigė, švento įvykio.
Širvintų dekanato šeimos centro informacija

Popiežius Pranciškus paskelbė Gailestingumo jubiliejų, kad šie metai būtų išgyventi kaip ypatingos malonės ir dvasinio atsinaujinimo laikas. 2016 lapkričio 16 d. Vilniaus arkivyskupija pakvietė į Jubiliejinę dieną, skirtą gailestingumo darbuotojams ir savanoriams. Tai reta proga atnaujinti savo tikėjimą ir pasiryžimą daryti gailestingumo darbus ir juos džiugiai daryti.

Į Vilniaus Arkikatedrą baziliką ankstų pirmadienio rytą susirinko maldininkai iš visos Lietuvos: socialiniai, medicinos, sveikatos darbuotojai, o taip pat tie, kurie save dovanoja Bažnyčios karitatyvinei tarnystei. Pirmąją paskaitą Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje skaitė kun. Ričardas Doveika. Kunigas labai aiškiai įvardino, kas yra savanoris. „Žmogus, kuris Tavyje atpažino kilnumą ir tikras Dievo akis. Savanoriai žvelgia savo ir Dievo žvilgsniu, ir žiūri tuo pačiu metu ta pačia kryptimi, kas būtent pavaizduota ir šių Gailestingumo jubiliejaus metų logotipe. Savanoris, tai žmogus, kuris darydamas gerus darbus nelaukia atsidėkojimo, nes tuos darbus darau su Meile. Tada iš tikrųjų Tavo širdyje yra Dievas. Savanoris yra tikėjimo, troškimo, ieškojimo ir apsisprendimo žmogus. Eiti šituo keliu – tai aukoti savo gyvybę. Ar turi savyje drąsos nukentėti dėl Jėzaus? Savanorio niekas nesustabdys, net jei atsitrenks į sieną. Jis visada ras išeitį, nes visa, ką jis daro, daro kartu su Jėzumi. Savanoriams nemokama ne dėl to, kad jie nieko verti, jie yra neįkainuojami. Esate būtent ten, kur turite būti, naudokitės gautomis dovanomis. Tvirtai žinokite, kad esate Dievo vaikai,“ – kalbėjo kunigas Ričardas Doveika.

Gailestingumo kelią, Ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų pristatė kun. Mariušas Maršalekas (Mariusz Marszalek). Visi susirinkusieji buvo kviečiami savarankiškai leistis į piligrimystę Gailestingumo keliu, pereiti Gailestingumo duris Aušros Vartų koplyčioje. Savanoriams buvo išdalinti lankstinukai su piligriminio Gailestingumo kelio Vilniuje žemėlapiu bei 9 lankytinų vietų aprašymu.

15.00 val. Šv. Teresės bažnyčioje prie Aušros vartų koplyčios buvo aukojamos šv. Mišios už visus Gailestingumo darbuotojus ir savanorius. Šv. Mišias aukojo arkivysk. Gintaras Grušas.

Po Šv. Mišių arkivyskupas Gintaras Grušas visus pakvietė dar nesiskirstyti ir užsukti dar kiek pabendrauti ir pasivaišinti maltiečių sriuba.

Po tokio gražaus renginio visų veidai švytėjo, jautėmės dvasiškai pakylėti, buvome laimingi ir dėkingi organizatoriams.

Širvintų „Caritas“ informacija

Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai širvintiškiams šiemet buvo įspūdingi dėl dviejų priežasčių: dėl nuoširdaus 47-erius metus gyvuojančio Lietuvos mokslo akademijos mišraus choro koncerto ir dėl šv. Arkangelo Mykolo relikvijos, kurią nuo šv. Mykolo kalno atvežė Maišiagalos kunigas Juzefas Aškelovičius, o kunigas Marius Talutis padovanojo relikvijorių.
Lietuvos mokslo akademijos mišraus choro viešnagė
Lietuvos mokslo akademijos mišrus choras šiemet Širvintų rajone lankosi jau nebe pirmą kartą. Jis papuošė Zibalų bažnyčios šv. Jurgio atlaidus. Širvintiškiams taip pat nusišypsojo sėkmė pasiklausyti mišraus choro atliekamų šv. Mišių, giesmių, tautinių dainų. Šis aukšto meninio lygio kolektyvas, atliekantis klasikinius kūrinius, lietuvių kompozitorių vokalinę muziką, nevengia ir aranžuotų lietuvių liaudies dainų. Kelionių išlaidas padengia JAV gyvenančių tautiečių Aldonos ir Jono Čingų įsteigtas fondas, Seimo narys Valentinas Stundys.
Choro meno vadovas Vytautas Verseckas, o jam padeda chormeisterė-dirigentė ir koncertmeisterė Judita Taučaitė. Jie savo nuoširdžiu darbu praturtino choro repertuarą naujais įdomiais kūriniais, atnešė jaunatviško polėkio. Ne vienas dalyvavęs atlaiduose džiaugėsi gražiu koncertu. Po koncerto tikintieji net neskubėjo namo, dalinosi įspūdžiais. Žmonės atrodė pakylėti, laimingi.
Šv. Arkangelo Mykolo relikvijos kelionė į Širvintas
Dar viena atlaidų staigmena – šv. Arkangelo Mykolo relikvija. Prieš šv. Mišias dekanas kun. Leonas Klimas parapijiečiams pranešė, kad Širvintų bažnyčia

pagaliau turi Šv. Arkangelo Mykolo relikviją – akmenuką nuo Šv. Mykolo kalno, kurį atvežė Maišiagalos kunigas Juzefas Aškelovičius. Ne vienam tikinčiajam kilo klausimas, kas yra relikvija. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano Religijų studijų katedros docento Beno Ulevičiaus, „žodžio „relikvija“ prasmė paprasta. Tai lotynų kalbos žodis, reiškiantis „liekanas“ arba „palaikus“. Krikščionybė pripažįsta trijų rūšių relikvijas. Labiausiai gerbiamos vadinamosios „I laipsnio relikvijos“ – paties šventojo palaikai ar jų dalys. „II laipsnio relikvijomis“ laikomos šventojo drabužių dalys ar kiti jam artimi daiktai. Pagaliau „III laipsnio relikvijų“ garbingumas kyla dėl jų sąlyčio su „I laipsnio relikvijomis“. Tai įvairūs daiktai (pvz., audeklo gabalėliai), kuriais buvo tiesiogiai paliesti šventojo palaikai.“ Širvintų bažnyčiai padovanota III laipsnio relikvija – akmuo nuo kalno, ant kurio apsireiškė Šv. Mykolas.
Prancūzijoje, tarp Normandijos ir Bretanės, yra Šv. Mykolo kalnas (Mont St. Michel), ant kurio pastatytas didžiulis benediktinų vienuolynas, Viduramžiais buvęs svarbus mokslo centras. Vienuolyno statybos buvo pradėtos X a. pabaigoje, tačiau jau ir iki to laiko čia būta šventovės. Legenda pasakoja, kad senovėje šioje vietoje buvusios neįžengiamos girios ir pelkės, kurios vienąsyk prasmegusios skradžiai. Likęs tik vienas kalnas. Sykį Avranšo vyskupas virš kalno išvydo patį arkangelą Mykolą (prancūziškai – Mišelį). Šis liepęs vyskupui kalno viršūnėje pastatyti koplyčią. Vyskupas pastatė koplyčią, o aplink ją buvo įkurtas vienuolynas, tapęs piligrimų traukos centru. XII a. vienuolynas klestėjo – turėjo didžiulę biblioteką, kurioje buvo sukaupta tiek rankraščių, jog vienuolynui prigijo „Knygų miesto“ vardas.
Kita staigmena širvintiškiams – buvusio Širvintų vikaro kunigo Mariaus Talučio dovana – relikvijorius, į kurį buvo įdėta šv. Mykolo relikvija – akmuo.
Džiugu, kad Širvintų bažnyčia dabar garsės ne tik kaip Kultūros paveldo objektas, bet ir iš Prancūzijos atkeliavusia relikvija. Nuoširdžiai dėkojame kunigams Juzefui Aškelovičiui ir Mariui Talučiui, kurie rūpinasi bažnyčios tradicija gerbti šventųjų relikvijas ir tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu. Nuo dabar Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai bus turtingesni: kiekvienas metais dvi savaites prieš atlaidus vyksta adoracijos, po kiekvienų Šv. Mišių giedama giesmė į Šv. Arkangelą Mykolą, o dabar ir pagarbinsime relikviją.

Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bendruomenės informacija